Taline susitikęs su Baltijos šalių ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrais, bendroje spaudos konferencijoje penktadienį jis teigė, jog šie iššūkiai turi atsispindėti NATO pozicijose.
„Kuomet kalbame apie naująją realybę, turime tiksliai įvardinti, prieš ką kovojame. Ir tai nėra tik Rusija, Putinas, karas Ukrainoje, tai yra režimas, kurį turime vadinti putiniškuoju režimu, o šalį – putiniškąja Rusija. Ir kol šis režimas yra valdžioje, globali realybė bus kitokia“, – sakė G.Landsbergis.
Šalies diplomatijos vadovo teigimu, ši „naujoji realybė“ keičia Europos „gynybą ir saugumą“.
„Esame įsitikinę, kad tai turi atsispindėti NATO pozicijoje“, – kalbėjo ministras, pridurdamas, jog konkrečių sprendimų laukia Aljanso viršūnių susitikime Madride birželį.
Naujos sankcijos Rusijai
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga per kelias savaites įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.
Tačiau Bendrija kol kas atsisako rusiškos naftos ir dujų importo embargo, nes dalis narių yra itin priklausomos nuo Kremliaus energijos išteklių, taip pat dalis bankų nėra pašalinta iš SWIFT.
Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas teigė, kad Europos Sąjunga turi įvesti naujas sankcijas Rusijai.
Pasak jo, dėl naujų sankcijų turėtų būti apsispręsta artimiausiu metu.
„Kaip yra sakęs prezidentas Macronas, dėl sankcijų Prancūzija neturi tabu“, – sakė J.-Y.Le Drianas.
Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets ragino ES šalis atidėti dalį lėšų, kurios yra skirtos atsiskaityti už Rusijos dujas ir naftą, bei vėliau panaudoti jas Ukrainai atstatyti.
„Mes taip pat siūlome dalį įšaldytų lėšų panaudoti Ukrainos miestų atstatymui“, – kalbėjo ji.
Nuolatinės NATO pajėgos
Spaudos konferencijoje Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius vylėsi, kad Madrido NATO viršūnių susitikime pavyks sutarti šalims dėl nuolatinių NATO bazių steigimo rytiniame flange.
Pasak jo, tai turėtų būti „ne tik deklaracijos, bet ir praktinis pajėgų dislokavimas“.
Šiuo metu Baltijos šalyse ir Lenkijoje Aljansas yra dislokavęs tarptautinius batalionus, kurie reguliariai rotuojasi.
Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nedislokuoti nuolatine tvarka reikšmingų pajėgų Rytų Europos ir Baltijos šalyse.
Vis dėlto E. Rinkevičius pabrėžė, kad Rusija savo veiksmais Ukrainoje „nužudė“ šį susitarimą, o bendradarbiavimo platforma – NATO ir Rusijos Taryba – yra „negyvas kūnas“.
„Man nerūpi, ar jie (Kremlius – BNS) jį patalpins į mauzoliejų, ar užkas po žeme“, – teigė Latvijos diplomatijos vadovas.