Šeštadienį Vilniuje vyko opozicijoje dirbančios TS-LKD Tarybos posėdis. Jame konservatoriai apžvelgia politinę padėtį, aptaria praėjusių rinkimų rezultatus ir pasirengimą 2020 metais vyksiantiems Seimo rinkimams.
G.Landsbergio teigimu, partija per rinkimus padirbėjo gerai. Tačiau vieni rinkimai baigiasi, kiti – prasideda. Esą išeinama į naują rinkiminį laikotarpį, pradedama diskutuoti dėl 2020 metų Seimo rinkimų programos.
Partiečiams G.Landsbergis sakė norintis pakalbėti apie svarbiausius laukiančius iššūkius. Apžvelgdamas situaciją Europos Sąjungoje, jis minėjo, kad čia pamažu užsikrečiama komitetizacija, kuri tikrina tradicinės politinės sistemos tvarumą.
Lietuvoje, anot jo, einama per tą pačią kelionę, jaučiamas toks pats spaudimas. Atsirandantys komitetai iškelia vieną klausimą ir bando jį išspręsti.
Nori padėti „valstiečiams“
Nuo komiteto, jo manymu, prasidėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Konservatorių lyderis sakė, kad TS-LKD turi padėti „valstiečiams“ tapti partija, padėti prisiimti įsipareigojimus, už kuriuos jie būtų atsakingi ilgiau nei iki rinkimų pabaigos.
G.Landsbergis akcentavo, kad TS-LKD yra atsakingi ne tik už savo partijos, bet ir už partinės sistemos ilgaamžiškumą.
„Valstiečių problema, ko gero, yra vienas tų įrodymų, ką reiškia, kai komitetas virsta partija. Mokesčių politika, kurią sunku apibrėžti. Finansų ministras, kuris prisipažįsta esą liberalas. Komiteto pirmininkas, kuris pasako, kad jis yra tikrasis kairysis, taip, ko gero, ir yra. Ir visa tai bando supinti vienoje Vyriausybės programoje, kuri niekaip nedera“, – kritikavo G.Landsbergis.
Valstiečių problema, ko gero, yra vienas tų įrodymų, ką reiškia, kai komitetas virsta partija.
Ilgalaikiai sprendimai be konservatorių negalimi
Vienintelis būdas užtikrinti realų pokytį, proveržį ir ambiciją, G.Landsbergio nuomone, yra susitarimas tarp tų politinių jėgų, kurios gali prisiimti įsipareigojimus ilgiau nei iki vienų rinkimų.
„Vakar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas išsakė porą neblogų minčių. Jis pasakė vieną dalyką, praktiškai atkartojo mano mintį, kad be konservatorių ilgalaikiai sprendimai negalimi. Ir aš jam visiškai pritariu“, – teigė konservatorius.
G.Landsbergis pabrėžė, kad partijos, suprantančios savo atsakomybę prieš valstybę, privalo susitarti.
Jis kalbėjo ir apie gerovės valstybę. TS-LKD pirmininko teigimu, Lietuvoje socialiniai laiptai, socialinis liftas neveikia. Žmonės neturi galimybės iš skurdo palypėti į viduriniąją klasę, o viduriniosios klasės atstovai jaučiasi įstrigę. Iki šiol valstybėje nesutariama, kaip tą liftą išjudinti.
„Jeigu mes sutariame, kad tai yra pagrindinė problema, pagrindinės partijos sutaria tą, metas yra pradėti kalbėti apie priemones, kuriomis mes šią problemą galime spręsti“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Pirmiausia reikia nuspręsti, ką norima pakeisti.
Anot G.Landsbergio, TS-LKD nori keisti švietimo sistemą, esančią pagrindine priemone įjungti socialinį liftą. Tam reikalingos investicijos.
Jis akcentavo, kad reikia visiems prieinamos, kokybiškos sveikatos apsaugos. Tačiau tam irgi reikalingi pinigai.
„Jeigu norime užtikrinti, kad Lietuva yra iš tikrųjų valstybė be pamirštų žmonių, tam reikalingos paslaugos, tam reikalingi pinigai“, – sakė jis.
Jeigu norime užtikrinti, kad Lietuva yra iš tikrųjų valstybė be pamirštų žmonių, tam reikalingos paslaugos, tam reikalingi pinigai.
Esą reikia papildomų įplaukų į biudžetą, padidinti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies perskirstymą per biudžetą, būtų galima siekti rezultatų – gerovės valstybės link.
Tačiau viskas, anot G.Landsbergio, prasideda nuo politinių bendruomenių sutarimo. Esą vienų konservatorių siekiant rimtų pokyčių neužteks.
„Mes turime susitarti tarp tų, kurie pasiruošę prisiimti atsakomybę už Lietuvą. Aš manau, kad tai šiandien yra svarbiausias uždavinys. Kitu atveju visos kitos diskusijos turi kur kas mažiau prasmės.
Tai reiškia, jeigu nebus sutarimo tarp tų, kurie supranta sutarimo prasmę, mes būsime priversti plūduriuoti toliau taip pat, kaip plūduriavome paskutinius 30 metų. Niekas nesikeis ir situacija, gali būti, kad dar blogės“, – įspėjo G.Landsbergis.
Jis pridūrė, kad tie, kurie stos valstybės pusėje, bus konservatorių draugai.
A.Kubilius įvardijo pavojus
Savo pastebėjimais apie politinę padėtį pasidalino TS-LKD narys, į Europos Parlamentą išrinktas Andrius Kubilius.
Artėjantys Seimo rinkimai, jo nuomone, bus ne tik parlamento rinkimai, bet tam tikra prasme ir premjero rinkimai.
„Mano įsitikinimu iš tikrųjų Lietuvai kaip oro reikia intelektualios ir su stuburu Vyriausybės, nes vis kažkaip, man atrodo, ne visiškai pasiseka su tuo paskutiniu laikotarpiu“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Mano įsitikinimu iš tikrųjų Lietuvai kaip oro reikia intelektualios ir su stuburu Vyriausybės, nes vis kažkaip, man atrodo, ne visiškai pasiseka su tuo paskutiniu laikotarpiu.
A.Kubilius pabrėžė, kad Lietuvos laukia keli pavojai, tarp jų – ilgalaikė ekonominė stagnacija, kurios požymių jau matyti.
Vis dėlto, kaip kalbėjo jis, rinkimai pasiuntė vieną visai neblogą signalą – grynasis europine prasme populizmas Lietuvoje neima viršaus.
A.Kubiliui susidaro įspūdis, kad dabartinė valdžia yra pati pavargusi nuo savo valdžios, nuo savo valdymo ir komitetiškumo. Esą valdantieji kankinasi patys, kankina ir visą Lietuvą.
„Būtų gerai, kad, taip sakant, tos kančios kažkaip greičiau užsibaigtų. Galbūt – ir su neeiliniais rinkimais. Bet matysime, kaip čia bus“, – TS-LKD Tarybos posėdyje kalbėjo A.Kubilius.
Beveik didžiausia problema, jo akimis, yra premjeras, nežinantis, ar jis nori vadovauti Vyriausybei. Esą taip būti negali, bet tai – dar vienas bendro nuovargio sindromas.
A.Kubilius mano, kad reikia padėti būsimajam prezidentui Gitanui Nausėdai suformuoti reikšmingą darbotvarkę.
„Nomenklatūra neužleidžia pozicijų“
TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad praėję rinkimai į valdžią atvedę „valstiečius“, galėjo suteikti vilčių, kad Lietuvoje gali būti kitaip.
Tačiau iliuzijos esą greitai baigėsi, pokumunistinė nomenklatūra neužleidžia savo pozicijų, buvo užkirstas kelias, kad formuotųsi didžioji koalicija, pavyzdžiui tarp TS-LKD ir „valstiečių.“
V.Landsbergis pritarė G.Landsbergio minčiai, kad be konservatorių sunku priimti reikšmingus sprendimus valstybėje.
V.Landsbergis priminė, kad S.Skvernelis pasisakė prieš politinį turgų dėl postų dalybų. Jis mano, kad šiuo atveju premjeras mąsto racionaliai.
TS-LKD garbės pirmininkas kritikavo ir valdančiųjų siekį iš posto patraukti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.
Taip pat V.Landsbergis išsakė savo nuomonę apie prezidento rinkimuose TS-LKD iškeltos kandidatės Ingridos Šimonytės nerėmusius ir prieš ją agitavusius partijos kolegas.
Anot jo, galima turėti simpatijų ir kitam kandidatui, galima nebijoti to pasakyti, bet agituoti prieš Tėvynės sąjungos sąrašą nedera. Jeigu tokia praktika bus tęsiama, pasak profesoriaus, partija bus „keistuolių teatras“.
V.Landsbergis pabrėžė nenorintis peikti tų, kuriems iš trijų svarbiausių kandidatų labiau patiko kuris nors kitas, o ne I.Šimonytė, ir jie balsavo ne už ją. Jis akcentavo, kad nedera agituoti ir dar meluojant.
Rinkimai susiklostė palankiai
Kovą vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose TS-LKD iš viso laimėjo 274 mandatus: 11 merų ir 263 savivaldybių tarybų narių. Konservatoriai pirmavo tarp politinių partijų pagal gautus rinkėjų balsus.
TS-LKD užėmė pirmą vietą Europos Parlamento rinkimuose. Partija iš viso laimėjo tris europarlamentarų mandatus.
Dirbti į Briuselį išvyks buvę Seimo nariai Rasa Juknevičienė ir A.Kubilius bei Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
Prezidento rinkimuose TS-LKD kandidate iškėlė partijai nepriklausančią parlamentarę I.Šimonytę.
Nors ji surinko daugiausia balsų pirmajame prezidento rinkimų ture, gegužės 26 dieną vykusiame pakartotiniame balsavime gerokai atsiliko nuo konkurento ekonomisto Gitano Nausėdos.
Už jį balsavo 65,68 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Už I.Šimonytę – 33,04 proc. nuo visų dalyvavusių rinkėjų.
