„Pedagogų noras uždirbti didesnius atlyginimus, ypač matant besipučiantį valstybės biurokratinį aparatą ir sparčiau augančius atlyginimus valstybės tarnyboje, yra natūralus ir suprantamas. Tačiau pedagogų streikai ne tik nepadeda vaikams gauti kokybiško išsilavinimo paslaugų, tačiau ir siunčia blogą žinią abiturientams, besirenkantiems kokią specialybę studijuoti, kad mokytojo profesija yra neperspektyvi ir neturinti reikiamo prestižo.
Pedagogų streikai ne tik nepadeda vaikams gauti kokybiško išsilavinimo paslaugų, tačiau ir siunčia blogą žinią abiturientams.
Reikalingas konkretus planas, apimantis ne tik aiškią būsimų atlyginimų perspektyvą, bet ir ankstyvojo išėjimo į pensiją ir jaunų specialistų pritraukimo į mokyklą programas. Su profesinėmis sąjungomis ir mokytojų bendruomene būtina sutarti dėl ilgalaikio depolitizuoto mokytojų atlyginimo principo nustatymo – sutariant ir automatiškai susiejant jo augimą su vidutiniu darbo užmokesčio augimu”, – teigė G.Landsbergis.
Pasak G.Landsbergio, šiandien Lietuvos bendrojo lavinimo sistema negeba suteikti reikalingų įgūdžių ir žinių, kurių yra vertas kiekvienas Lietuvos pilietis.
„Tarptautiniais tyrimais nustatyta, kad pagal daugelį svarbių rodiklių mūsų vaikų gebėjimai yra vieni prasčiausių Europoje. Ekspertai taip pat įvardija, kad pirmiausia geri pokyčiai prasidėtų nuo motyvuotų ir reikiamai paruoštų mokytojų. Akivaizdu, kad šiandieninė situacija ir pedagogų streikai liudija, kad esame labai toli nuo to ir, deja, nematyti, kad ši vyriausybė turėtų ilgalaikį planą, kaip gerinti švietimo kokybę“, – teigė TS-LKD pirmininkas.