Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 03 23

G.Landsbergis: Lenkija ir Baltijos šalys turi turėti „visiško apginamumo strategiją“

Lietuva siekia, kad NATO peržiūrėtų Baltijos šalių gynybos planus ir „tiek Lenkija, tiek Baltijos šalys turėtų visiško apginamumo strategiją“, prieš NSTO viršūnių susitikimą sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu
Gabrielius Landsbergis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Pagrindinis siekis, kad būtų peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija, nebūtina įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį ir nuo to, pirmiausia politinio pavedimo, prasideda tikslus pajėgų planavimas regione, ir aš tikiuosi to pasiekt“, – trečiadienį žurnalistams sakė G.Landsbergis.

Aljanso šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus neeiliniame viršūnių susitikime aptarti situacijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Turi būti labai aiškus signalas, kad tiek Lenkija, tiek Baltijos šalys turi turėti visiško apginamumo strategiją, kai yra pasakoma, kad nei vienas colis, nei vienas centimetras nebus pažeistas, bus ginamas, tą turi sekti konkretūs veiksmai, kaip mes tai darom. Mes matom Lenkijoj dislokuojamus tam tikrus pajėgumus, esu įsitikinęs, kad tokio pobūdžio pajėgumai turi būti telkiami ir Baltijos šalyse“, – kalbėjo ministras.

Jungtinė Karalystė praėjusią savaitę pranešė, kad Lenkijoje dislokuos savo moderniausią vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą „Sky Sabre“.

Klausiamas, kokių konkrečiai pajėgumų tikimasi Lietuvoje, G.Landsbergis sakė, kad tai yra viso regiono saugumo klausimas ir „galima kai ką saugoti saugant Latvijoje, bet saugoti ir Lietuvą“.

„Dėl to mes neturėtume taip jautriai žiūrėti, ne viskas turi būt Lietuvoj“, – teigė ministras.

Kalbėdamas apie siekį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pakeisti oro gynybos misija, G.Landsbergis sakė, kad „oro gynyba, kuri turėtų pakeisti oro policiją, yra viena iš tos gynybos sudedamųjų dalių“.

„Aš pats asmeniškai palaikau ir Vyriausybė laikosi tos pozicijos, bet geriausia, kai tai ateina iš NATO planuotojų, dėl to, kad dalis lėktuvų yra Latvijoj, dalis lėktuvų yra Estijoj, ir jie tai gali atlikti“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Galimus papildomus pajėgumus NATO rytų flange trečiadienį aptarus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pranešė, jog regione tikimasi du-tris kartus didesnio sąjungininkų pajėgų buvimo.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti apie 3,5 tūkst. sąjungininkų karių, didžioji dalis jų yra amerikiečiai ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?