Pasak jo, integracijos Bendrijoje siekiančiai Balkanų šaliai turėtų būti naudinga Lietuvos patirtis, „derantis, tariantis su didesnėmis valstybėmis“.
„Mes turėjome iššūkių su mūsų didesniąja kaimyne Lenkija. Išsprendėme juos. Tiesą sakant, iš to suformavome strateginę partnerystę, kuri ir mums padėjo įstoti į ES ir NATO, ir kartu leidžia abiems valstybėms būti saugesnėmis“, – spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Šiaurės Makedonijos vicepremjeru Europos reikalams Nikola Dimitrovu.
Ministro teigimu, Baltijos šalys save laiko atsiradusiomis „civilizacijų sankirtos taške“, todėl Lietuva gerai supranta su tuo susijusius „geostrateginius, kultūrinus iššūkius“.
„Problemos, su kuriomis susiduria Šiaurės Makedonija, mums yra atpažįstamos“, – sakė G.Landsbergis.
Tikisi rasti sutarimą su Bulgarija
Praėjusių metų pabaigoje Bulgarija blokavo Europos Sąjungos ministrų diskusijas dėl Šiaurės Makedonijos planų prisijungti prie Bendrijos.
„Bulgarija nepalaiko šio Šiaurės Makedonijos pasirengimo narystei programos etapo ir pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos organizavimo. Plane neatsižvelgiama į Bulgarijos reikalavimus, tad jis negali būti priimtas“, – tuomet sakė Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zacharijeva.
Bulgarija prieštarauja pavadinimui „Šiaurės Makedonija“. Pernai į šios Balkanų šalies pavadinimą buvo įtrauktas žodis „Šiaurės“, Graikijai nesutikus, kad jos šiaurinė kaimynė būtų vadinama tiesiog Makedonija, nes tai, anot Atėnų, galėtų suponuoti teritorines pretenzijas į Graikijos provinciją tuo pačiu pavadinimu.
Bulgarija taip pat prieštarauja, kad būtų minima makedonų kalba. Sofija reikalauja pripažinti ją regioniniu bulgarų kalbos variantu arba jos tarme.
Bulgarija taip pat piktinasi Šiaurės Makedonijos reiškiamomis pretenzijomis į prieškario veikėjus, kurie paliko žymų pėdsaką abiejų šalių istorijoje.
Savo ruožtu G. Landsbergis penktadienį sakė, kad Lietuva tvirtai remia „kuo greitesnį ES derybų programos su Šiaurės Makedonija patvirtinimą“. Jis taip pat išreiškė viltį, kad Tarpvyriausybinė konferencija su Šiaurės Makedonija bus surengta „dar šį pusmetį“.
„Vicepremjerui pasakiau, kad jei yra galimybė pasiūlyti praktinę pagalbą, tai aš kreipčiausi į Baltijos kolegas, su kuriais esame beformuojantys tokią Baltijos diplomatinę trio, kuri gali padėti, pagelbėti, išreikšti paramą arba ieškoti kokios nors mediacijos ar kitokių diplomatinių sprendimų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Manau, kad Šiaurės Makedonija įrodė, kad yra valstybė, gebanti suprasti strateginius iššūkius ir ieškoti kompromiso, tai parodo pavadinimo klausimo sprendimas. Jis užtruko, bet, nepaisant to, buvo išspręstas“, – pridūrė jis.
N.Dimitrovas žurnalistams sakė vertinantis Bulgarijos indelį, siekiant europietiškos Balkanų ateities.
„Jei sugebi matyti ateitį ilgalaikėje perspektyvoje ir galvoti apie ją strategiškai, tai neturėtum leisti, kad apgailestaujami skirtumai būtų kliūtis. Europietiškas kelias – išmokti gyventi su skirtumais ir spręsti dėl to kylančius iššūkius strategiškai bei draugiškai“, – sakė Šiaurės Makedonijos vicepremjeras.
„Kai kurie klausimai ne visai dera su Europos vertybėmis. Mes norime prisijungti prie ES, nes mes taip pat matome ES kaip vertybių bendruomenę. Jei ES yra šeima, kurioje kalbinė įvairovė yra vertinama ir puoselėjama, nederėtų kelti klausimo dėl mūsų kalbos, šaliai siekiant integracijos į ES“, – pridūrė jis.
Šiaurės Makedonija buvo viena pirmųjų Vakarų Balkanų šalių, pradėjusi integracijos į ES ir NATO procesą, tačiau tik išsprendus ginčą su Graikija dėl šalies pavadinimo ir pasiekus vadinamąjį Prespos susitarimą, šiai valstybei atsivėrė spartesnės euroatlantinės integracijos galimybės.
Pernai kovo 28 dieną Šiaurės Makedonija tapo jauniausia, 30-ąja, NATO nare.