Vis dėlto jis pažymi, kad Budapeštui neatsisakant veto, Europai būtų padaryta „didžiulė žala“.
„Galbūt tada keltųsi į kitą EVT, kuris yra kovo mėnesį, yra po to galvojančių, kad yra Vengrijos pirmininkavimas, kuris prasideda nuo antrojo pusmečio kitų metų. Vėlgi – gal ten kaip tik kažkas būtų, gal Vengrija norėtų parodyti, kad jie tada atlaisvina kažką. Bet kuriuo atveju, tai būtų žala Europai didžiulė“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
Tai jis kalbėjo Briuselyje prasidedant dvi dienas truksiančioms intensyvioms diskusijoms dėl paramos Ukrainai, ES šalių lyderiams sprendžiant dėl 50 mlrd. eurų finansinio paketo ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje pradžios.
G. Landsbergis pabrėžia, kad priešingai nei derybos dėl narystės, paramos klausimas kuriant bendrą fondą gali būti išspręstas ir be Budapešto pritarimo.
„Paramos – taip. Sakykime, Lietuvos atveju, Lietuva biudžete kitiems metams yra nusimačiusi paramą Ukrainai, kuri būtų pervedama į tą fondą, net jei tas fondas būtų kuriamas be vienos ar kitos valstybės ES“, – sakė ministras.
„Tie pinigai, šiek tiek juos padidinus, dėl to, kad reikia išimti vieną nedalyvaujančią valstybę narę, jie vis tiek gali būti sutelkti į bendrą fondą. Esame pasiruošę tokiai eventualijai, jei taip atsitiktų (...) Bet sprendimas dėl narystės ES derybų pradžios, jis privalo būti vienašališkas. Veto yra veto, tada jos neprasideda“, – kalbėjo jis.
ES lyderių skambučius Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui bandant įtikinti šį persigalvoti G. Landsbergis vertino kaip sąžinės nuraminimą nebūtinai tikintis pakeisti jo nuomonę.
„Kartais darai veiksmus tiesiog, kad būtum ramus prieš sąžinę, kad esu padaręs viską, kas nuo manęs priklauso. Dėl to, kad tikrai ant kortos pastatyta nepaprastai daug – Ukrainos ateitis, Europos ateitis (...) aš taip vertinu lyderių skambučius – net galbūt kai kurie jų nesitiki, kad gali daug pakeisti, bet jie žinos, kad padarė viską“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
ES lyderių susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus. Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas.
Kritikai sako, kad taip bandoma nupirkti Vengrijos palankumą, o patį V. Orbaną kaltina bandymu šantažuoti Briuselį, siekiant gauti milijardus eurų ES lėšų mainais už paramą svarbiems sprendimams.
V. Orbanas tvirtina, kad ES plėtra yra „nuopelnais pagrįstas, teisiškai detalus procesas“, o Ukraina neįgyvendino mažiausiai trijų iš septynių EK anksčiau iškeltų sąlygų pradėti deryboms, kai buvo suteiktas kandidatės statusas. Jis taip pat vadina Ukrainą viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje, nepasiruošusia tapti ES nare.