Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, tokios Seimo komisijos sudarymas įmanomas, tačiau su sąlyga, kad valdantieji objektyviai imsis tirti ne tik oponentų, bet ir savo bendražygių veiklą.
„Iš esmės mes nebūtume prieš tokį tyrimą, tik jis turi būti objektyvus. Jeigu S.Skvernelio numatomas tyrimas apimtų ir galimus trąšų perpardavėjus Lietuvoje bei jų ryšius su Rusijos oligarchinėmis sistemomis, tai mes, manau, sutiktumėme su tokiu tyrimu“, – pirmadienį BNS sakė G.Landsbergis.
Teisėsaugos įtarimų korupcija praėjusią savaitę sulaukusio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas svarstė, kad teisėsaugai atliekat savus tyrimus Seimo komisija rizikuotų kištis į teisėsaugos darbą ar jį dubliuoti.
„Dvi problemos, kurias matau iš karto. Viena objektyvi – tai yra santykis su teisėsaugos vykdomais tyrimais. Pavyzdžiui, dabar liberalai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ kaip partijos turi įtarimus. Ar gali politikai dubliuoti šį dalyką? Čia reikėtų atrasti tą skiriamąją liniją, kad niekaip nelįstume į ikiteisminio tyrimo medžiagą“, – BNS pirmadienį sakė E.Genvilas.
Kita rizika, anot jo, – politikų atliekamo tyrimo subjektyvumas.
„Visada valdančioji dauguma tokioje komisijoje turės daugumą. Taip nebūna, kad opozicijai atiduodama dauguma. Tai va čia subjektyviai gali prasidėti tam tikri politikavimai. Jei sugebame tas dvi abejones pašalinti, tai aš esu už bet kokį tyrimą, norą išskaidrinti, išsiaiškinti. Kaip įveikti šias dvi kliūtis , nežinau“, – svarstė E.Gentvilas.
Ministras pirmininkas S.Skvernelis pirmadienį pakartojo, kad Seimas turėtų imtis galimų neskaidrių politikų ryšių su interesų grupėmis tyrimo. Anot jo, tai nagrinėsiančiai komisijai galėtų vadovauti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Tokią idėją kiek anksčiau pirmadienį kritikavo šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, steigiant tokią komisiją, kai savus tyrimus atlieka teisėsauga, rizikuojama kištis į teisėsaugos darbą, trukdyti ikiteisminiams tyrimams.
Paprašytas atsakyti į prezidentės kritiką dėl šios iniciatyvos, premjeras atsakė: „Gal kas nors ko nors bijo? Ne, neatsitraukiame.“
Jis pabrėžė, kad parlamentinis tyrimas nedubliuos teisėsaugos darbo.
„Mes neturime jokio net tikslo, jokių abejonių teisėsauga. Atvirkščiai, mūsų palaikymas teisėsaugai, ypatingai politinės korupcijos bylose yra besąlygiškas. (...) Mes kalbame apie šiek tiek kitus dalykus, apie procesus, kuriems daryta įtaka mūsų visų žmonių politiniame gyvenime“, – teigė S.Skvernelis.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pirmadienį taip pat pareiškė abejonių dėl tokio tyrimo.
„Paprastai parlamentiniai tyrimai veikia labai konkrečiais klausimais ir apibrėžtą laiko tarpą. Siekiant išvengti persekiojimo ir raganų medžioklės, remiantis nepatikrinta operatyvine informacija, kurią dažnai atneša iš parlamentinio tyrimo komisijos ar komitetų, dėl šio priežasties ponas Skvernelis turėtų labai aiškiai įvardyti, kokios partijos, kokius ryšius, su kokiomis struktūromis norėtų parlamentiniame tyrime tirti. Kitu atveju šis neapibrėžtumas lemtų puolimą prieš visas partijas, mėginant išsiaiškinti kažką, o dar tiksliau sakant, surasti ką nors, kad toliau leistų kompromituoti politinę sistemą ir partijas“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo socialdemokratų lyderis.
Ministras pirmininkas apie galimybę Seimui nagrinėti politikų ir verslo ryšius pranešė praėjusią savaitę, kai teisėsauga „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pateikė įtarimus opozicijoje dirbančiam Liberalų sąjūdžiui ir frakcijos parlamente neturinčiai Darbo partijai.
Seimo statutas numato, kad laikinosios tyrimo komisijos sudarymą gali inicijuoti ketvirtadalis visų Seimo narių.
