Antradienio vakarą I.Šimonytė paskelbė, kad Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Plačiau skaitykite čia: I.Šimonytės sprendimas: Vyriausybė lieka, neatleis nė vieno ministro.
„Premjerė yra tas žmogus, kuris šioje situacijoje priima paskutinius sprendimus. Vakar galėjo būtų bet koks sprendimas ir aš tiek viešai, tiek premjerei sakiau, kad esu pasiruošęs priimti bet kokį sprendimą“, – teigė G.Landsbergis trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį.
Jis aiškino, kad nebuvo kalbama apie galimybę pasitikrinti pasitikėjimą Seime.
-
I.Šimonytės sprendimas: Vyriausybė lieka, neatleis nė vieno ministro
-
Premjerei išreiškus pasitikėjimą G.Landsbergis teigia tęsiantis darbus: „Yra konkretūs uždaviniai“
-
Politologai: ministrų išsaugojimas stabilizuos Vyriausybę, bet lūkesčiai dėl trąšų lieka
-
V.Čmilytė-Nielsen: premjerės sprendimas neatleisti ministrų yra atsakomybės prisiėmimas
Sankcijų sinchronizavimas
Paklaustas apie laukiančius darbus, G.Landsbergis akcentavo, kad tai europinės paramos telkimas dėl sankcijų Baltarusijos režimui: „Tai nėra lengvas uždavinys, nėra vienos dienos uždavinys, tai nereiškia, kad mes jį dabar pradėsime daryti, bet labai aiški indikacija iš premjerės, kad tą reikia daryti.
Kalbame apie sankcijų sinchronizaciją. Atkreipiu dėmesį, kad JAV dažnu atveju, ypač pastaruoju metu, Europai priimant sankcijų paketus, atliepia juos identiškais paketais Amerikoje. Šiuo atveju turime aiškų išsiskyrimą, kad Europa yra įvedusi sankcijas tam tikriems trąšų produktams, kurie negali atvykti į ES, o JAV – visam juridiniam asmeniui.“
„Būtų gerai, kad tos sankcijos būtų sinchronizuotos, tuomet daug kitų klausimų būtų išspręsti“, – tvirtino ministras.
Ministras teigė, kad dabartinės amerikiečių sankcijos Lietuvai nesukuria teisinių pasekmių. O pati Lietuva neturi galimybių turėti savarankiškos sankcijų politikos, kadangi tai prekybos politikos dalis, o ši funkcija deleguota Europos Komisijai.
„Mes galime bandyti ieškoti išeičių, tarkim, prekybos užkardymas karo atveju. Kažkokių minimalių išeičių, bet jos apimtų tik ypatingai retus atvejus ir labai nedidelė tikimybė, kad tai galima būtų taikyti „Belaruskalij“, trąšų atveju“, – teigė ministras.
G. Landsbergis tvirtino, kad Vyriausybė dar ieško būdų, kaip suvaldyti kylančias ir teisines, ir finansines rizikos.
Gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nes įmonė dar lapkritį atliko avansinius mokėjimus „Lietuvos geležinkeliams“.
Mato „Lietuvos geležinkelių“ valdybos atsakomybę
G.Landsbergis sako, kad jį stebina „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininko pasisakymai dėl baltarusiškų trąšų tranzito iki kitų metų balandžio.
„Mane stebina tokie pasakymai, aš neturiu galbūt pakankamai dalykinės informacijos apie tai, kuo jie remiasi“, – žurnalistams trečiadienį sakė G.Landsbergis atsakydamas į klausimą, kaip vertina Kęstučio Šliužo teiginius, jog „Belaruskalij“ trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio.
Ministras taip pat teigė, jog dalis reputacinės žalos tenka ir pačiai valdybai.
„Jie turi pagalvoti, kaip tą žalą minimizuoti. Ne tik atleidžiant direktorių, bet ir kokių sprendimų turi imtis valdyba, kad ta žala ateityje būtų minimizuota, įvertinant ir tolimesnį transportavimą, ir tokius teiginius“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis sakė, kad Susisiekimo ministerijos inicijuotas įstatymas, kuris turėtų uždrausti Baltarusijos prekių tranzitą, galėtų būti vienas iš būdų, sustabdantis transportavimą, tačiau jis turi būti teisiškai tvarkingas.
„Neatmetu, kad tai įmanomas kelias, tik jis turi būti teisiškai tvarkingas, dėl to, kad jeigu einame į projektą ir iš karto žinome, kad jis sulauks kritikos iš Europos Komisijos, tai turbūt nėra teisingas kelias žinant, kad yra problemos ateityje. Turime pasiruošti ir būti solidūs teikdami pasiūlymus“, – sakė jis.
