Diskutuodami apie saugumą ministrai pabrėžė, kad NATO ir toliau išlieka pagrindiniu euroatlantinio saugumo užtikrinimo garantu bei sutarė toliau bendradarbiauti stiprinant aljansą adaptuojantis prie naujų grėsmių.
Susitikimo metu pažymėtas JK indėlis stiprinant Baltijos šalių saugumą.
„Šiuo metu, kai geopolitinė situacija pasaulyje yra sudėtinga bei nuolat kintanti, kai nuolat susiduriame su naujo pobūdžio grėsmėmis, vienas svarbiausių uždavinių yra išlaikyti transatlantinę vienybę. Istorija patvirtina, kad pasaulis yra daug saugesnis, kai Europa ir JAV veikia išvien“, − sakė G.Landsbergis.
Praėjusį mėnesį JK, Australija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė kuriančios naują gynybos aljansą (AUKUS).
Naujasis aljansas laikomas bandymu atsverti augančią Kinijos ekonominę ir karinę galią regione, tačiau ši žinia Europoje pakurstė nerimo balsus, teigiančius, jog tai dar vienas įrodymas apie slopstantį amerikiečių dėmesį senajam žemynui.
Susitikimo dalyviai paragino Minską nedelsiant nutraukti neteisėtos migracijos kurstymą per Baltarusijos ir Lietuvos sieną.
„A.Lukašenkos režimo vykdoma hibridinė ataka prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pasinaudojant nelegaliais migrantais kaip politiniu ginklu privalo sulaukti griežto tarptautinio atsako“, − sakė G.Landsbergis.
Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Ministrai išreiškė susirūpinimą dėl sistemingo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidinėjimo Baltarusijoje bei sutarė toliau drauge dėti pastangas darant spaudimą režimui, kad būtų surengti nauji laisvi ir demokratiški rinkimai, paleisti į laisvę visi politiniai kaliniai ir nubausti už represijas atsakingi asmenys.
Aptarė Kinijos ir Rusijos keliamus iššūkius
Baltijos šalių ir JK užsienio reikalų ministrai susitarė glaudžiai bendradarbiauti daugiašaliuose forumuose siekiant, kad Rusija ir Kinija laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant žmogaus teises.
„Rusija išlieka pagrindine grėsme mūsų regionui. Sunku kalbėti apie kokius nors pokyčius santykiuose su Rusija, kol ji negerbia savo įsipareigojimų, tęsia Krymo aneksiją ir agresyvią politiką Rytų Ukrainoje, vykdo dezinformacinius ir kibernetinius išpuolius“, − pažymėjo G.Landsbergis.
Ministrai taip pat pabrėžė būtinybę laikytis principingos, bendromis vertybėmis grįstos politikos, reaguojant į sistemingus Kinijos keliamus iššūkius.
„Yra nepriimtinas Kinijos ekonominis ir diplomatinis spaudimas Lietuvai siekiant glaudesnių ekonominių santykių su Taivanu. Rinkų diversifikacija bei ekonominio bendradarbiavimo stiprinimas su Indijos ir Ramiojo vandenyno šalimis yra vienas iš mūsų prioritetų“, − teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vilniaus ir Pekino santykiai pastaruoju metu tapo ypač įtempti, Lietuvai ėmus aktyviau puoselėti santykius su Taivanu, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.
Kinija vasarą atšaukė savo ambasadorių Lietuvai ir nurodė šaliai padaryti tą patį paaiškėjus, kad Vilnius leidžia atidaryti atstovybę Taivano vardu.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės įprastai veikia Taipėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Be kita ko, ministrai pakartojo savo tvirtą įsipareigojimą dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo bei patvirtino savo paramą Ukrainos euroatlantinei integracijai ir reformų procesui.
Politikai taip pat sutarė plėtoti glaudesnius ekonominius ryšius tarp JK ir viso Baltijos regiono, skatinti prekybą ir investicijas, ypač kibernetinės ir skaitmeninės ekonomikos, gyvybės mokslų, mokslinių tyrimų, aukštųjų technologijų, gynybos, energetikos ir infrastruktūros sektoriams.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JK užsienio reikalų ministrai priėmė bendrą komunikatą, kuriame pažymėtas siekis toliau tęsti reguliarius susitikimus, skirtus svarbiausių tarptautinės darbotvarkės bei regioninio bendradarbiavimo klausimų aptarimui.
