Lietuvoje Ukrainai surinkta kalnai paramos, G.Landsbergis kalba apie naujas sankcijas rusų laivams

Vasario 27 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvavo neeiliniame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime. Susitikimo metu ministrai sutarė dėl skubios papildomos ES paramos paketo Ukrainai, besitęsiančios Rusijos karinės invazijos akivaizdoje. Ministrai taip pat aptarė būdus, kaip stiprinti Ukrainos ekonominį ir karinį atsparumą ir kaip sustiprinti – plėsti ES sankcijas Rusijai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Rusijai tęsiant karinę invaziją į Ukrainą, siekiant paimti Kijevą ir kitus didžiuosius miestus, Ukrainai ir jos karinėms pajėgoms reikalinga ne tik papildoma ginkluotė, bet ir skubi praktinė pagalba: kuro, apsaugos ir medicininių priemonių, sauso maisto davinių. Šiandien priėmėme sprendimą suteikti papildomą ES pagalbos paketą Ukrainai, kurio vertė 0,5 milijardo eurų“, – sakė ministras ir pabrėžė, kad laikas pradėti diskusijas dėl ilgalaikės paramos priemones Ukrainai, stiprinant jos atsparumą, bei nepamiršti ir regioninių kaimynių, skubiai rengti pagalbos priemones Moldovai ir Sakartvelui.

„Siekdami dar labiau apriboti Kremliaus galimybes finansuoti jo karą prieš Ukrainą, šiandien taip pat sutarėme dėl ribojančių priemonių išplėtimo Rusijos finansiniam sektoriui, taikant sankcijas Rusijos centriniam bankui ir neleidžiant jam naudoti tarptautinių atsargų, bei plečiant individualias sankcijas Kremliui artimiems oligarchams ir sprendimų priėmėjams. Reikia sutarti ir dėl veidrodinių sankcijų taikymo Baltarusijai, kurios teritorija veikia kaip platforma Rusijos atakai prieš Ukrainą“, – pabrėžė G.Landsbergis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad ES valstybėms narėms vieningai sutarus uždaryti ES oro erdvę Rusijos orlaiviams ir priimti atitinkamus aktus, būtina atitinkamų žingsnių ir Rusijos laivybos atžvilgiu. „Turime žengti dar vieną žingsnį ir vieningai sutarti į ES teritorinius vandenis ir uostus neįsiliesti ir su Rusijos laivų. Taip parodysime nuoseklumą savo veiksmuose ir didinsime spaudimą agresoriui“, –  teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Reaguodama į Rusijos karinę agresiją, ES jau patvirtino du sankcijų paketus Rusijai, kuriuose daugiau nei 600 fizinių, įskaitant įšaldytas prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtas, ir daugiau nei 50 juridinių asmenų. ES įvedė ribojimus Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.

Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje papildomus karinius pajėgumus Lietuvoje dislokuoja Norvegija. Šiandien  į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Pasak ministro Arvydo Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.

„Dabartinė saugumo situacija reikalauja papildomo atsako, todėl atvykęs pastiprinimas iš Norvegijos mums yra itin reikalingas. Mūsų gynybos stiprinimas yra akivaizdus sąjungininkų įsipareigojimo mūsų saugumo užtikrinimui įrodymas“, – sako ministras A.Anušauskas.

Nuo 2017 m. Vokietijos vadovaujamame NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje iki šiol tarnavo apie 140 norvegų karių su tankais „Leopard 2 A4“ ir pėstininkų kovos mašinomis „CV 90 30 Mk IFV“ ir paramos elementais.

Įprastai vienos rotacijos metu Rukloje tarnauja apie 1200 sąjungininkų karių, tačiau šiuo metu NATO priešakinių pajėgų kovinės grupę yra sustiprinę ir dar 350 karių, kuriuos papildomai Lietuvoje nusprendė dislokuoti Vokietija. Rusijai užpuolus Ukrainą ir augant įtampai regione, papildomai 70  karių kovinei grupei siunčia ir Nyderlandai.

„Kiekviena šalis, kuri yra skyrusi į pajėgas į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, didina šiuos pajėgumus“, – sako ministras A.Anušauskas.

„Švedija siunčia į Ukrainą 5000 beatotrankinių vienkartinių lengvųjų prieštankinių ginklų AT-4, kurių veiksmingumą ypač vertina JAV kariuomenė. Iki šiol toks žingsnis buvo sunkiai įsivaizduojamas. Iš viso Švedija jungdamasi prie Ukrainos rėmėjų skiria 43 mln. dol. paramą, 135 000 sausų maisto davinių, 5000 šalmų, 5000 šarvinių liemenių.

Jau dabar okupantų nuostoliai yra kelis kartus didesni negu ukrainiečių, nepaisant turimos persvaros“, – skelbia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Aplinkos ministerija sekmadienį pranešė Ukrainos civilinėms tarnyboms siunčianti 58 visureigius, 115 valčių.

Ukrainoje tęsiantis Kremliaus pajėgų invazijai, ministerija ir jai pavaldžios įstaigos taip pat siunčia 123 termovizorius, 60 neperšaunamų ir 80 šarvinių liemenių, 115 valčių bei 284 vienetus žiūronų. 

„Ukrainos karas yra mūsų karas. Rusijos okupacinių pajėgų sukelta radiacija Černobylio AE, sprogdinami dujotiekiai tik įrodo, kad visa Lietuvos aplinkosauga turi perdėlioti prioritetus. Visos Aplinkos tarnybos perduos savo turimus resursus Ukrainos civilinėms tarnyboms“, – perduodamą paramą Ukrainai komentavo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Visą šią įrangą nuo pirmadienio gabens Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. 

„Tai tik pirmoji pagalba pagal nustatytus prioritetus. Nuolatos komunikuojame ir žiūrime, kuo galime padėti. Rinksime tiek pagalbos, kiek reikės agresoriaus veiksmams sustabdyti“, – komentavo ministras.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte sekmadienį aptarė paramą Ukrainai, susiduriančiai su Rusijos invazija.

Šalių lyderiai kalbėjosi apie Ukrainos eurointegraciją, karinę paramą šiai šaliai.

„Privalome būti vieningi ir palaikyti su žiauria Rusijos agresija kovojančią Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karines“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G.Nausėda.

Pokalbyje taip pat aptartas NATO priešakinių pajėgų stiprinimas Lietuvoje.

Šalies vadovas teigė, jog turime būti pasirengę visiems galimiems scenarijams. Jis taip pat padėkojo Nyderlandų vyriausybei už sprendimą atsiųsti papildomą kontingentą tarptautinio NATO bataliono pastiprinimui.

Nyderlandai į Lietuvą siunčia 70 papildomų karių.

Kremlius ketvirtadienį pradėjo įsiveržimą į Ukrainą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Rusijos sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.

Bendrovės „Čili Holdings“ valdomas vienas didžiausių šalyje restoranų „Čili Pizza“ tinklas pasiruošęs įdarbinti 100 nuo karo bėgančių ukrainiečių. Ukrainos pabėgėliams restoranų tinklas taip pat kiekvieną dieną tieks per 200 porcijų karšto maisto didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, pranešė bendrovė.

„Šiuo metu restoranų tinkle jau dirba 8 Ukrainos piliečiai. Esame pasirengę įdarbinti per 100 mūsų brolių ir seserų iš karo niokojamos šalies, tad lankytojų prašysime supratingumo ir palaikymo, kai juos aptarnaus ukrainiečiai. Taip pat šiuo metu dėliojamės paskutinius štrichus su partneriais, tiekėjais ir paramos organizatoriais dėl karšto maisto porcijų, kurios kiekvieną dieną pasieks nuo karo Ukrainoje bėgančius ukrainiečius“, – sako „Čili Holdings“ valdybos narė Goda Karosaitė.

Taip pat, „Čili Pizza“ 30 proc. nuo Romos picų užsakymų skirs organizacijoms, kurios renka paramą Ukrainai.

„Esu dėkinga ir mūsų visiems darbuotojams, kurie telkiasi savanorystei į pagalbą Ukrainos žmonėms. Kiekvieno žmogaus, verslo ir organizacijos indėlis, kad ir koks jis bebūtų, šiandien yra gyvybiškai svarbus tiek palaikant žmones Ukrainoje, kurie kovoja už savo laisvę, tiek ir žmonėms, kurie priversti bėgti nuo agresorės Rusijos sukelto beprasmiško karo“ – sako G.Karosaitė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos branduolinių pajėgų parengties lygio didinimas yra dar vienas bandymas gąsdinti Vakarus.

„Vos kelios dienos prieš karą Rusija pradėjo vadinamąsias branduolinės triados pratybas, jos nevyksta vieną ar kitą dieną, tai yra ilgesnės pratybos. Gali būti, kad tai yra tų pratybų dalis“, – BNS sekmadienį teigė ministras.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

„Rusija mėgina tai išnaudoti kitų šalių spaudimui, gąsdinimui“, – pridūrė jis.

Pasak A.Anušausko, šios pratybos turėjo vykti pernai lapkritį, tačiau Ukrainą užpuolusi Rusija jas perkėlė į vasarį, prieš tai greičiausiai jau suplanavusios invaziją į kaimyninę šalį.

„Vakarų šalys turi labai aiškiai duoti atsakymą, turiu galvoje, pirmiausia, branduolines valstybes. (...) Rusija meta savo paskutinį tūzą ant stalo, nes jau jie pasibaigė“, – kalbėjo ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos atžvilgiu.

„Didžiųjų NATO valstybių aukščiausio rango pareigūnai agresyviai pasisako mūsų šalies atžvilgiu, todėl įsakau gynybos ministrui ir Generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos armijos atgrasymo pajėgoms ypatingą kovinės parengties režimą“, – per susitikimą su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu sakė V.Putinas.

A.Anušausko teigimu, tokiais pareiškimais V.Putinas „demonstruoja Vakarams savo vienintelę jėgą, kurią turi vos keliolika valstybių pasaulyje“.

V. Putinas ketvirtadienį pradėjo įsiveržimą į Ukrainą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Rusijos sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.

Grynųjų pinigų paklausa sparčiai slūgsta, neužpildytų bankomatų skaičius beveik neviršija įprastinio, sekmadienį skelbia Lietuvos bankas.

„Lietuvos bankui ir pinigų pervežimo įmonėms dirbant padidintu pajėgumu, grynųjų eurų tiekimas ir skirstymas po visą šalies teritoriją vyksta sklandžiai ir operatyviai“, – rašoma pranešime.

„Šalies bankomatų tinkle – apie 3,7 proc. bankomatų, kurie laukia pinigų papildymo. Tai beveik neviršija įprasto rodiklio“, – teigiama jame.

Sekmadienį, lyginant su ankstesnėmis dienomis, ir toliau stebima, kad grynųjų pinigų paklausa mažėja.

14 val. Lietuvos banko duomenimis, pinigų buvo išgryninta apie 60 proc. mažiau nei penktadienį, kai grynųjų pinigų paklausa buvo išaugusi kelis kartus.

Lietuvos bankas ir kredito įstaigos atkreipia dėmesį, kad grynųjų pinigų sumos ir banknotų kiekiai nėra papildomai ribojami, galioja įprasti limitai ir kitos sąlygos pagal klientų sutartis su bankais.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos bankas tuomet nurodė, jog šalyje iš bankomatų kai kur išimama gerokai daugiau grynųjų pinigų.

Keli šimtai baltarusių Vilniuje protestavo prieš savo šalies režimo paramą Rusijai, šią savaitę pradėjusiai karą su Ukraina.

Nešini arba apsigaubę Lietuvos, istorinėmis Baltarusijos ir Ukrainos vėliavomis, žmonės ratu būrėsi aplink mitingo pranešėjus sostinės Lukiškių aikštėje.

Viena iš Ukrainos puolimo krypčių buvo iš Baltarusijos, kur Rusija pastarosiomis savaitėmis laikė sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, kaip teigė, pratyboms.

Susirinkusieji taip pat skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ ir „Šlovė Ukrainai“, o į mitingą atvykusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragino Vakarus Baltarusijos režimui įvesti „griežčiausias įmanomas sankcijas“ ir nelaikyti agresoriais eilinių baltarusių.

„Mūsų broliai ukrainiečiai mums neatleistų mūsų tylėjimo“, – sakė S.Cichanouskaja.

„Man gėda prieš ukrainiečius, kad režimui reikia atidirbinėti už Rusijos pagalbą po 2020 metų rinkimų“, – pridūrė ji.

Į mitingą atėjęs 39-ių transporto sektoriaus darbuotojas Sergejus Bigelis tvirtino, kad daugelis žmonių Baltarusijoje yra normalūs ir nepalaiko Rusijos pradėto karo.

„Tačiau mažuma žmonių yra su Aliaksandru Lukašenka ir jie turi ginklų“, – sakė protestuotojas.

„Kad tas Putinas nudvėstų. O tai ūsuotai kiaulei, užgrobusiai mano šalį, reikia rasti atskirą vietą, kur jį kas nors galėtų apspjaudyti ar padaužyti pagaliu“, – kalbėjo jis.

Lietuvoje gyvenanti 30-ių medicinos darbuotoja Katerina Ruzijeva sakė, kad dėl A. Lukašenkos kaltės Baltarusija kaip valstybė tampa agresore ir Ukrainos prieše. „Mes to nenorime“, – pareiškė baltarusė.

Vėliau Lukiškių aikštėje mitingavę baltarusiai nužygiavo prie Boriso Nemcovo skvero šalia Rusijos ambasados Lietuvoje prisijungti prie kitų protestuotojų, pasisakiusių prieš Rusijos agresiją Ukrainoje.

Čia dalis jų sudegino valstybinę Baltarusijos vėliavą ir baltarusiškus pasus.

„Aš nenoriu būti Baltarusijos pilietis, mes turim vieną valstybę – Baltarusijos Respubliką, o šita sudeginta vėliava yra Baltarusijos vėliava, tos šalies, kurią mes norime sunaikinti ir sukurti naują, gražią šalį, kur gyvens protingi, padorūs žmonės, kur bus teisingi teismai, kur niekada niekas nefalsifikuos rinkimų“, – BNS sakė Baltarusijos vėliavą sudeginęs Ilja.

Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama sostinę Kijevą ir kitus didžiuosius miestus.

Vakarai dėl to įvedinėja sankcijas ir teikia paramą Ukrainai, tuo metu žmonės visame pasaulyje rengia protesto akcijas bei patys renka humanitarinę pagalbą.

Sekmadienį į Ukrainos ir Lenkijos pasienį išvyko 12 mikroautobusų, pripildytų būtiniausiais daiktais Rusijos užpultiems ukrainiečiams. Paramą, atsiliepę į „Deals On Wheels“ kvietimą, vos per parą surinko verslininkai ir neabejingi lietuviai. Grįždami į Lietuvą automobiliai pavežės norinčius čia atvykti karo pabėgėlius. 

Į Ukrainą mikroautobusais iškeliavo humanitarinė pagalba – drabužiai, batai, specialūs apsauginiai akiniai, išorinės baterijos, kuras, pirmosios pagalbos rinkiniai, maistas, kuras, medikamentai, higienos priemonės ir daugelis kitų būtinų daiktų.

Valdo Kopūsto nuotr./Pagalba ukrainiečiams

Konvojumi taip pat išvyko 6 ukrainiečiai, pasiryžę ginti tėvynę. 

„Su automobilizmo entuziastais galvojome ką greitai galime padaryti. Nuspendėme tiesiog sėsti ir važiuoti. Didžiuojuosi ir nuoširdžiai dėkoju visiems verslams ir žmonėms, kurie vos per parą atsiliepė į kvietimą, atrado 12 mikroautobusų, pripildė juos būtiniausiais daiktais kariaujantiems Ukrainos žmonėms. Jei bus poreikis, rasime galimybę tokius reisus kartoti tiek, kiek reikės“, – sako „Deals On Wheals“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius. 

12 mikroautobusų pasisiūlė vairuoti automobilizmo entuziastai, žurnalistai. 

Mikroautobusai Lenkijos ir Ukrainos pasienį turėtų pasiekti paryčiais. Ukrainos pasieniečiai informuoti apie siuntą, ją priims. Grįždami automobiliai parveš į Lietuvą norinčius atvykti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Į Lietuvą atvykti šiais mikroautobusais galės iki 90 pabėgėlių.

Vasario 24–25 dienomis duomenų rinkimo agentūros „Norstat“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa rodo, kad net 91 proc. visų apklaustų lietuvių pasisako prieš Rusijos karinę invaziją į Ukrainą. Tai atsispindi ir nuolat augančiuose prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“ prisijungiančių savanorių skaičiuose – jau beveik 7500 registracijų.

Lietuviai neabejingi tam, kas vyksta Ukrainoje – beveik 9 iš 10 lietuvių pritaria, jog turime padėti karo pabėgėliams iš Ukrainos randant jiems saugų prieglobstį. Iš jų daugiau nei pusė, t. y. 52 proc. žmonių laikinąją pastogę nuo karo bėgantiems ukrainiečiams suteiktų savo pačių namuose.

Informaciją apie projektą, jo eigą, iškilusius poreikius ir kitas detales galima rasti svetainėje stipruskartu.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/MesStiprusKartu.

Iniciatyvą „Stiprūs kartu“ įgyvendina Lietuvos Šaulių sąjungos Pelėdų būrys kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir partneriais.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai apie planuojamus naujus sutarimus su Rusija dėl papildomų ginklų yra gąsdinimas.

„Tai – sudėtinių bendrų pastangų grasinti ir gąsdinti dalis. Apie kokį nors matomą (ginkluotės – BNS) judėjimą neturiu jokių komentarų, – sekmadienį spaudos konferencijoje sakė Vyriausybės vadovė. – Tą vertinčiau kaip bandymą grasinti Vakarams.“

Rusijai ketvirtą dieną puolant Ukrainą, autoritarinis lyderis A.Lukašenka sekmadienį pareiškė stiprinantis Baltarusijos gynybinius pajėgumus. Jis taip pat sakė besiderantis su Rusija dėl ginklų sistemų dislokavimo, su kuriomis „nenorės kovoti nei lenkai, nei lietuviai“. Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Planai Baltarusijos gynybai parengti. Artimiausiu metu – jau žinome, kokios papildomos technikos mums reikia – sutarsime su Putinu ir iš Rusijos perdislokuosime čia atitinkamus papildomus ginklus, kurie gali padaryti tokią nepriimtiną žalą, kad nei lenkai, nei lietuviai nenorės su mumis kariauti“, – Minske žurnalistams sakė jis.

Autoritaras pažymėjo, kad Baltarusijos kariai šiuo metu yra kareivinėse savo dislokacijos vietose, tačiau esant reikalui yra pasiruošę reaguoti į galimus iškvietimus per kelias valandas.

I.Šimonytės teigimu, Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas „ne taip retai leidžia sau kalbėti už Rusijos Federacijos valdžią“.

Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, ES užsienio reikalų ministrų taryba dar turės patvirtinti sprendimą dėl pasirinktų Rusijos šalinimo iš SWIFT, to laukiama sekmadienį.

Šios diskusijos vyks apie tai, kaip atjungimu padaryti didžiausią žalą Rusijai, tačiau nepakenkti savoms ekonomikoms, ypač sandoriams energetikoje.

G.Landsbergio teigimu, ES ministrai sekmadienį taip pat aptars bendrijos pagalbos paketą Ukrainai.

Tuo tarpu diskusijos dėl dar vieno naujo sankcijų Rusijai paketo gali prasidėti netrukus, sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Jeigu šiandien pasibaigs derybos ir bus paskelbtos naujos sankcijos, rytoj pradėsime kalbėti apie kitą žingsnį“, – sakė G.Landsbergis.

„Šiaip nusiteikimas yra uždaryti Rusijai visus kelius maksimaliai“, – pridūrė jis.

Vyriausybės/Laima Penek nuotr./Gabrielius Landsbergis

Anot ministro, galutinis sankcijų Rusijai rezultatas turėtų būti „totalinė izoliacija“.

„Įsivaizduokite, mes išimame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narę iš pasaulio ekonomikos ir iš politinio gyvenimo. (...) Tai yra naujas pasaulis, mes nebegrįšime į laiką, kuris buvo prieš prasidedant karui“, – tvirtino G.Landsbergis.

Jis taip pat pabrėžė „tektoninius pokyčius“ Vakarų saugumo suvokime ir tame, kaip jie vertina Rusiją, ir teikia pagalbą Ukrainai.

„Jeigu anksčiau į Ukrainą buvo siunčiamos mintys ir maldos, tai dabar „stingeriai“ ir „javelinai“, – kalbėjo ministras.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša, kad vartotojai Ukrainoje pagamintas ar registruotas prekes gali atpažinti pagal ant prekės pakuotės ar etiketės nurodytą kilmės šalį bei prekės brūkšninį kodą.

Pirmieji trys brūkšninio kodo skaičiai nurodo konkrečią šalį. Atkreipiame dėmesį, kad skaitmenys 482 yra Ukrainos kodas. Visada patartina atkreipti dėmesį ir į prekės pakuotę ar etiketę – prekės kilmės informacija nustatyta tvarka paprastai pateikiama tekstine išraiška. 

Anksčiau atkreipėme vartotojų dėmesį, kad Rusijos šalies kodas yra 460 – 496, Baltarusijos – 481.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų būti atjungti visi Rusijos ir Baltarusijos bankai.

Taip ji kalbėjo Vakarams sutariant nuo SWIFT atjungti pasirinktas Rusijos finansines institucijas.

„Esame už plačiąsias sankcijas atjungiant finansines institucijas nuo SWIFT, nes institucijos yra SWIFT dalis, ne valstybė yra SWIFT dalis“, – žurnalistams Vyriausybėje sekmadienį sakė I.Šimonytė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Spaudos konferencija dėl Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą

„Taip pat tos sankcijos turėtų pilnai apimti ir Baltarusijos finansines institucijas, nes (...) Baltarusija yra karo dalis, agresorius“, – pridūrė ji.

Perklausta, ar Lietuva yra už tai, jog nuo SWIFT būtų atjungti visi bankai, ministrė pirmininkė atsakė: „Lietuva tikrai neprieštarauja ir visiškai pritartų, kad visi bankai ir mažiausios kredito unijos kažkur Čigotkoje būtų atjungtos nuo SWIFT“.

Anot premjerės, nuo sistemos neatjungus Baltarusijos bankų, Vakarai paliks erdvę apeiti Rusijai nustatytas sankcijas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sekmadienį išvyksta į neeilinį Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame ministrai tarsis dėl pagalbos Ukrainai teikimo, pabėgėlių priėmimo ir tolesnių sankcijų Rusijai, šią savaitę užpuolusiai Ukrainą.

Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, A.Bilotaitė siūlys plėsti ES sankcijas ir Baltarusijai, nes ji tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Ministrė taip pat ragins sustabdyti ES bendradarbiavimo per sieną programas Rusijai ir Baltarusijai, nes, pasak ministrės, taip būtų tęsiamas šių režimų finansavimas.

Pirmadienį A.Bilotaitė Varšuvoje susitiks su Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretoriumi Bartoszu Grodeckiu dėl pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo.

Nuotoliniu būdu prie susitikimo prisijungs Latvijos, Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Moldovos vidaus reikalų ministrai ir aptars savitarpio pagalbos ir pabėgėlių priėmimo koordinavimo klausimus.

Bažnyčia Lietuvoje tiesia pagalbos ranką Ukrainos žmonėms. Vilniaus arkivyskupija pabėgėlius apgyvendins viešbutyje „Domus Maria“ ir kituose būstuose, telkiami savanoriai, padėsiantys atvykstantiems. Lietuvos žmonės kviečiami prisidėti ne tik lėšomis, bet svarbiausia – broliška pagalba ir palaikymu, kad atvykusiųjų gyvenimas čia būtų orus ir kiek įmanoma pilnavertis, rašoma Vilniaus arkivyskupijos kurijos pranešime spaudai.

Sekmadienį, visose Lietuvos bažnyčiose renkamos aukos Ukrainos žmonėms, pasilikusiems savo tėvynėje. Už Lietuvos žmonių paaukotas lėšas pagalbą Ukrainoje teiks Ukrainos „Caritas“.

Vilniaus arkivyskupija ir Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba rengia vietas pabėgėlių priėmimui – nuo pirmadienio pabėgėlius pasiruošęs priimti viešbutis „Domus Maria“. Daugėjant prieglobsčio prašančių žmonių, bus skiriamos ir kitos apgyvendinimui tinkamos patalpos, tokios kaip rekolekcijų namai, vienuolynai ir kt.

Šiuo metu Vilniaus arkivyskupijos parapijos ir bendruomenės įsivertina, kiek ir kokių tinkamų apsigyventi patalpų turi, bei jas ruošia pabėgėliams. Greta vienos Vilniaus bažnyčios esančiame bute jau šiandien, sekmadienį, turėtų apsigyventi ukrainietės moterys su vaikais.

Arkivyskupas Gintaras Grušas sako: „Karo pabėgėliai, kurių sulauksime čia – moterys, vaikai, senyvo amžiaus žmonės, palikę šeimos narius Ukrainoje, patyrę stiprių sukrėtimų. Neabejoju, kad jų baziniais poreikiais – apgyvendinimu, būtiniausiais daiktais, maistu – sugebėsime pasirūpinti. Bet už viską labiau jiems bus reikalingas palaikymas. Kviečiu jau šiandien megzti su atvykstančiais ukrainiečiais brolišką santykį ir nepalikti jų vienų. Kviečiu savanoriauti, jungtis į Caritą, padėti bėgantiems nuo karo. Raginu iškart apgalvoti ir žingsnį į priekį: kaip įtrauksime čia atvykusius į bendruomenių gyvenimą ir veiklą, kad jie gyventų kiek įmanoma pilnavertiškiau ir oriau. Tegul visus artimo meilės darbus lydi malda už taiką Rusijos užpultoje Ukrainoje ir visame pasaulyje.“

Lietuvos aeroklubas (LAK) jungiasi prie kitų sporto federacijų, raginančių griežtai reaguoti į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Jo atstovai kreipėsi į Pasaulio oro sporto federaciją (FAI) su siūlymu pritaikyti sankcijas ne tik šios šalies, bet ir Baltarusijos aviacinio sporto atstovams, atsižvelgiant į jų karinę agresiją.

„Europa ir visas laisvasis pasaulis mato Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą, – rašoma jų kreipimesi. – Nuo senovės laikų buvo laikomasi Olimpinės taikos taisyklės. Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika šią taisyklę sulaužė.“

Oreivių klubo „Lituanica“ nuotr./Čempionate dalyvaujančių Lietuvos pilotų komandos

Anot LAK, šiandien Ukraina kovoja ne vien dėl savo nepriklausomybės, bet ir dėl demokratinio pasaulio vertybių. Rusija ir Baltarusija esą grubiai pamynė šias vertybes.

„Mes, Lietuvos aeroklubas, nusprendėme nedalyvauti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos organizuojamose aviacijos sporto varžybose bei atšaukti kvietimus  Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams dalyvauti aviacijos sporto varžybose ir čempionatuose, kuriuos planuojama suregti Lietuvoje.“

Kitų sporto šakų Lietuvos federacijos priima tokio paties pobūdžio rezoliucijas.

„Mes nuoširdžiai raginame FAI ir kartu visus laisvųjų Europos šalių nacionalinius aeroklubus pasekti mūsų pavyzdžiu ir atšaukti kvietimus bei leidimus dalyvauti varžybose ir čempionatuose šalių agresorių – Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, taip pat nedalyvauti minėtų šalių agresorių organizuojamose aviacinio sporto varžybose.“

Kreipimesi taip pat prašoma suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos narystę FAI. „Tokiu būdu mes išreikštume kategorišką nepritarimą Olimpinės Chartijos ir Tarptautinės teisės laužytojams bei palaikymą laisvajai Ukrainai ir visiems ukrainiečiams, kurie šiandien kovoja už savo ir mūsų laisvę“, – pažymėjo LAK.

Kremliaus pajėgoms veržiantis į Ukrainą, Vilniuje ir Klaipėdoje sulaikyti du žmonės, kurie apgadino Rusijos diplomatines atstovybes.

Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį ryte Klaipėdoje vyriškis ant Rusijos generalinio konsulato tvoros dažais purškė užrašą, tačiau pamatęs policijos pareigūną pasišalino.

Vėliau 1995 metais gimęs įtariamasis buvo sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tuo metu šeštadienį popiet Vilniuje sulaikytas 1978 metais gimęs vyras, kuris išliejo neaiškios kilmės skystį ant Rusijos ambasados vartų, herbo bei grindinio.

Asmuo apklaustas, jam įteiktas šaukimas. Surinkta medžiaga administracinei teisenai pradėti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sekmadienį nuotoliniu būdu susitiks su Europos Sąjungos kolegomis ir aptars tolesnę paramą Ukrainai, kovojančiai su į šalį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Apie rengiamą susitikimą per „Twitter“ pranešė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Pasak jo, susitikimas bus skirtas „priimti tolesnes priemones Ukrainai paremti“.

„Pasiūlysiu skubios pagalbos paketą Ukrainos pajėgoms, kad paremtume jų didvyrišką kovą“, – rašė J.Borrellis.

Nors tai nėra oficialiai įtraukta į susitikimo darbotvarkę, diplomatai sakė, kad ministrai tikriausiai aptars galimybę dar labiau suveržti sankcijų kilpą Rusijai.

Šią savaitę Vakarai įvedė du sankcijų paketus Kremliui, juose – ribojimai Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.

Be kita ko, į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta apie 400 asmenų, taip pat įšaldytas prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtas.

Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.