„Situacija, kurioje esame dabar pavadinčiau tobula audra – sunku sau pasakyti, kas atsitiks už artimiausio posūkio. Pirmas dalykas, turime nepasibaigusį COVID-19. Yra labai daug nerimą keliančių ženklų“, – teigė užsienio reikalų ministras G.Landsbergis.
Partijos pirmininkas prieš renginį grįžo iš vizito Irake.
Jis teigė, šiandien Irake pasiskiepijusių žmonių yra 1,5 proc., o, pavyzdžiui, Rusija yra paskiepijusi daugiau nei 12 proc. „Mes Lietuvoje džiaugiamės turėdami 40 proc., tačiau pasaulis nėra toje vietoje, kur norėtų būti. Pranešti šventes ir skelbti pabaigą yra gerokai per anksti. Manau, kad dabar yra tas metas, kai mes turime sakyti, kad praeita pusė kelio“, – sakė G.Landsbergis.
Antras grėsmingas aspektas, kurį paminėjo G.Lansbergis yra migracija. Jis teigė prisimenantis prieš kelerius metus vykusią migrantų iš Afrikos krizę ir teigė, kad net ir dabar partijoje yra narių, kurie tuomet teigė, kad padėti pietinėms valstybėms – ne Lietuvos reikalas.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į Prancūzijos prašymą atsiųsti Lietuvos karių į Malį ir pridūrė, kad nesupranta tų, kurie prieštarauja solidarumui tarp Vakarų valstybių.
„Tai – nėra pabėgėlių krizė. Mes susiduriame su hibridiniu karu. Šiandien tas karo instrumentas yra migrantai. Prieš pusantro mėnesio tas karo instrumentas buvo lėktuvas. A.Lukašenka gali sugalvoti daugiau įrankių. Aš nežinau, kas yra pakvaišusio žmogaus galvoje. Mes turime būti pasiruošę, padaryti savo namų darbus ir turėti savo draugų Vakaruose, kurie mums galėtų padėti“, – teigė užsienio reikalų ministras.
G.Landsbergis teigė, kad A.Lukašenkos režimas sukūrė bilietų pardavimo tinklą – brangius bilietus nusipirkę asmenys nuo Bagdado iki Lietuvos sienos palydimi. „Priklausys nuo mūsų pastangų ar tas kelias veiks ar bus išardytas“, – sakė G.Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad regione yra ir kitų problemų – traukiantis JAV kariuomenei, kyla grėsmė dėl Afganistano valdžios ateities. Jeigu šios šalies vyriausybė neišsilaikys, jai gresia suirutė, kurią Lietuva gali pajusti ir padidėjusiu nelegalių migrantų srautu.
Rusijos ir Baltarusijos pratybos ZAPAD 2021 – trečioji grėsmė. Šiais metais pratybos vyks prie Lietuvos sienos. „Tikiuosi, kad mūsų tarnybos tai mato. Visų trijų pavojų sankirta mūsų regione yra pavojinga ir didelė“, – sakė politikas.
Ingrida Šimonytė: Vyriausybei kritika nekelia ypatingos įtampos
Po G.Landsbergio kalbėjusi premjerė Ingrida Šimonytė susirinkusiems partijos nariams pristatė Vyriausybės per ligšiolinę kadenciją nuveiktus darbus. Ji teigė, kad Vyriausybė sulaukė daug kritikos, tačiau didžiausią įtampą kelia ne tai.
Ministrės pirmininkės teigimu, didesnę įtampą kelia fonas, kurį kas nors pavadintų kultūriniais karais – to pavyzdžiais ji įvardijo šeimos gynėjų maršo organizatorių priešpriešą su LGBT+ bendruomene, taip pat Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio palaikymą prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Dabartiniame fone išryškėjo, kad kultūriniai kartai buvo preliudija tikram susidūrimui ir migrantų srauto padidiėjimas tą gerai išryškino. Manau, kad tai kas vyksta dabar yra būdas ar noras ar proga bandyti keisti valstybės kryptį. Kryptis iki šiol išliko ten, kur turėjo būti – ten iš kur mus išplėšė 1940 m. vasarą“, – sakė ji.
Ji taip pat išreiškė poziciją, kad Lietuva turi nedvejoti kalbant apie pareigą pabėgėlių teisėms. „Migruoja žmonės, o ne daiktai. Turbūt suprantamas žmonių noras geriau gyventi, tačiau tai ne ta priežastis kaip bėgimas nuo karo ar pavojaus gyvybei“, – sakė I.Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad Lietuva yra šalis, kuri pasižymi atjauta kenčiantiems. „Turi būti suteikiama pagalba ir taisyklės, kurios yra parašytos dėl šių žmonių, turi būti gerbiamos. Jeigu leisime išsikeroti neapykantai savo širdyse atgal nebesugrįšime. Negalima būti geru žmogumi, bet tik truputėlį nekęsti gėjų, žydų ar sirų“, – teigė ministrė pirmininkė.
