„Šioje situacijoje itin svarbūs koordinuoti ES veiksmai, kalbantis su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis bei siekiant efektyvios readmisijos politikos. Tikimės didesnio ES institucijų įsitraukimo, palengvinant per Baltarusiją atkeliaujančių neteisėtų migrantų grąžinimą. Svarbu, kad ES siųstų aiškią žinią – neteisėti migrantai bus sugrąžinti į kilmės šalis“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G.Landsbergis.
Jis taip pat akcentavo tiek agresyvėjančią Aliaksandro Lukašenkos politiką ES atžvilgiu, tiek stiprėjančias represijas prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą. Anot ministro, ES reakcija turi būti griežta ir aiški – plėsti ekonomines sankcijas Minsko režimui.
Pastaruoju metu Lietuva susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sieną su Baltarusija, daugiausia atvyksta Irako, taip pat Afrikos šalių piliečių. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki šiol sulaikyta per 2,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Baltarusijos režimo akcija prieš Lietuvą. Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus išaugo pernai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų.
Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Kalbėdamas apie ES ir Rusijos santykius, Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad Bendrija turi laikytis vieningos pozicijos dėl agresyvių Kremliaus veiksmų ES kaimynystėje ir represijų prieš opozicijos atstovus
„Sistemingomis pastangomis Kremlius užkerta kelią opozicijai dalyvauti artėjančiuose Dūmos rinkimuose, represijomis šalina visus režimo kritikus. ES turėtų pasirengti planą, kaip reaguoti į galimas Rusijos provokacijas ES Rytų kaimynystėje ar Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021“ metu”, – sakė G.Landsbergis.
Jis pridūrė, kad migracijos krizės kontekste rizika galimoms provokacijoms yra gana didelė.
Su ambasadoriais diskutuodamas apie prioritetinius ES politikos uždavinius, ministras pažymėjo, kad svarbu skirti ypatingą dėmesį ES atsparumo stiprinimui ir sklandžiam atsigavimui po COVID-19 pandemijos.
„ES susiduria su daugialypiais iššūkiais: nuo COVID-19 pandemijos, nelegalios migracijos, saugumo krizių ir konfliktų ES kaimynystėje iki didėjančių Rusijos ir Kinijos ambicijų pasaulinėje arenoje, jų vykdomų dezinformacijos ir kibernetinių atakų. ES turi būti pasiruošusi galimoms ateities krizėms, užtikrinti greitą ekonominį atsigavimą po pasaulinės pandemijos, kuris būtų grįstas žalinimu ir skaitmenizacija“, – jis.
Pasak G.Landsbergio, oficialiai išstojusi iš 17+1 formato Lietuva laukia bendrų europinių diskusijų dėl ES ir Kinijos santykių ateities perspektyvų. Lietuva siekia, kad jos balsas būtų girdimas 27+1 formate.
Ministro ir ambasadorių susitikimą organizavo šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos Lietuvai akredituota ambasada Lenkijoje.
