„Jungtinė Karalystė demonstravo lyderystę, teikdama politinę, karinę, humanitarinę bei finansinę paramą Ukrainai, taip pat įvesdama sankcijas agresorėms – Rusijai ir Baltarusijai. Neabejoju, kad JK laikysis tokios principingos politikos ir ateityje“, − sakė G.Landsbergis po antradienio susitikimo Vilniuje su JK ministru Europai Grahamu Stuartu.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, susitikimo metu buvo aptarti paramos Ukrainai ir jos atstatymo, atsako į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, pasaulinės maisto krizės, sankcijų politikos ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai.
G.Landsbergis pabrėžė, kad Vakarai turi tęsti visapusiškos paramos Ukrainai politiką ir išlaikyti spaudimą Rusijai nutraukti savo jau pusę metų besitęsiančią karinę agresiją prieš prieš nepriklausomą ir suverenią Europos valstybę.
Su G.Stuartu susitikęs Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius aptarė JK indėlį į regiono saugumo užtikrinimą ir koordinuotą Europos šalių paramą Ukrainai. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, viceministras dar kartą patvirtino, kad Lietuva siųs į JK 30 instruktorių – dvi rotacijas po 15 pareigūnų baziniam Ukrainos karių rengimui.
„Europos valstybių pozicija ir parama Ukrainai turi būti koordinuota. Remiame JK iniciatyvą. Gerai, kad britai ėmėsi koordinuoti bazinius Ukrainos karių mokymus, iš viso nusiųsime į JK 30 instruktorių. Tai papildo Lietuvos pastangas rengiant Ukrainos karius Lietuvoje – šiuo metu mūsų šalyje vyksta net keturi tokie kursai“, – sakė viceministras M.Abukevičius.
Susitikimo metu M.Abukevičius taip pat akcentavo JK vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) svarbą. Šį aukštos parengties kovinį vienetą Lietuva mato kaip vieną iš pirmųjų atsako priemonių į bet kokią krizę. Pajėgas sudaro dešimties Šiaurės Europos šalių partnerių skiriami jūrų, oro, sausumos pajėgumai.
Pasak viceministro, svarbu, kad JEF dėmesys ir prioritetas išliktų Baltijos jūros regione. Šių pajėgų EF padaliniai galėtų būti panaudojami ir NATO 5 straipsnio operacijoms.
Tuo metu G.Landsbergis, kalbėdamas apie Rusijos karą, priminė lygiai prieš 83 metus, 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, pasirašytą „vieną gėdingiausių modernios Europos istorijoje dokumentų“, t.y. Ribentropo-Molotovo paktą.
„Siaubinga, kad istorija kartojasi – esame liudininkai Europoje vykstančio karo prieš laisvoje ir demokratiškoje Europoje gyventi norinčią valstybę“, – sakė jis.
JK yra viena iš svarbiausių Ukrainos rėmėjų, skyrusi beveik 300 mln. eurų vertės karinės paramos Ukrainai. Šalis planuoja tiekti Kyjivui daugiau salvinių raketų ugnies sistemų ir valdomų raketų, galinčių itin tiksliai smogti taikiniams iki 80 kilometrų spinduliu.
JK, reaguodama į situaciją Ukrainoje ir Lietuvos bei Latvijos prašymą, šiemet gegužę dislokavo Baltijos šalyse Nuolatinę jungtinių pajėgų vadavietę (angl. The Standing Joint Force HQ, SJFHQ). Visą mėnesį vadavietė vykdė pratybas, kurių metu išbandė ir sustiprino ryšio kanalus, kad į kylančias grėsmes ir hibridinius veiksmus Baltijos jūros regione būtų reaguojama greitai ir vieningai.
