M.Baltrukevičiui labiausiai į akis krito, kad pranešime buvo paliesta labai daug temų ir dėl to prezidento kalbos akcentai tapo ne tokie aiškūs ir matomi.
„Gal labiausia krenta į akis tai, kad paliesta labai daug temų ir dėl to akcentai galiausiai tampa tokie labai išplaukę. <...> Visgi toks vaizdas susidarė, kad turbūt užmojai galbūt netgi per daug platūs tematine prasme ir dėl to akcentų sudėjimas jam pačiam gal net buvo per sudėtingas uždavinys.“
Karas padėjo atrasti savo vietą
Vertindamas prezidento vaidmenį per trejus kadencijos metus M.Baltrukevičius svarstė, kad karas Ukrainoje G.Nausėdai padėjo atrasti savo vaidmenį ir vietą.
„Prezidentui apskritai karas Ukrainoje tam tikra prasme padėjo šiek tiek vėl atrasti savo vaidmenį, savo temą. Jis tikrai buvo aktyvus visą šitą laiką, matėsi, kad jaučiasi gana komfortabiliai ir supranta, kas vyksta ir koks turėtų būti jo vaidmuo. <...> Jis galėjo gana drąsiai kalbėti iš savo pasiekimų pusės apie tai, kas yra nuveikta.“
Tačiau M.Baltrukevičius nemano, kad G.Nausėdos nuveikti darbai užsienio politikoje, ypač bandant išspręsti Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą problemą, yra reikšmingi.
„Jis nėra tokio masto diplomatinė figūra, koks buvo Valdas Adamkus ar Dalia Grybauskaitė, tiesiog vienas nepajėgs niekada sukurti auros ukrainiečiams, kad jis čia yra svarbiausias Lietuvos balso nešėjas. <...> Abejočiau, ar jo vardu gatvės bus vadinamos, kaip Valdo Adamkaus“, – sakė M.Baltrukevičius.
Nustebino „vakcinuojama kaimenė“
M.Baltrukevičių nustebino iš prezidento lūpų pasigirdusi frazė apie „vakcinuojamą kaimenę“.
Kritikuodamas Vyriausybės koronaviruso pandemijos valdymą valstybės vadovas sakė: „Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.“
„Tai nebuvo avių bandos motyvas, kurį kartais girdėdavome dažniausiai iš besipriešinančios vakcinacijai grupės. Bet vis tiek jau labai kažkaip buvo aišku, iš kurios žmonių grupės ateina tokios asociacijos. Ir prezidentas šiek tiek kitaip suformulavo, bet tai buvo toks gana netikėtas, bent man, momentas“, – sakė M.Baltrukevičius.
Pagyrė už kvietimą dialogui
Jis pagyrė prezidentą už bandymą pakviesti susipriešinusią valdančiąją daugumą ir Seimo opoziciją dialogui.
„Tas priešpaskutinis kalbos segmentas, kai buvo kreipiamasi į Seimo narius atskirai, asmeniškiau, tai labai gerai, kad prezidentas išvengė pagundos būtent tame momente labai aiškiai stoti į kažkurią pusę, tai buvo tikrai toks labai prezidentinis, tikslus, geras momentas“, – sakė M.Baltrukevičius.
Jis taip pat pastebėjo, kad pranešimo pradžioje valstybės vadovas akivaizdžiai jaudinosi, todėl sakant kalbą įvyko „keistas emocinis šuolis“.
Įstrigo susireikšminimas
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis pabrėžė girdėjęs nemažai G.Nausėdos svarbos pervertinimo.
„Kaip visada jo kalboje, jeigu aš kažką padariau Europoje, tai atsitiko, jeigu kažką pasakiau, tai, žinoma, pasaulis sureagavo. Sakyčiau, tam tikrose vietose perteklinis savo svarbos vertinimas, bet jis buvo visados. Išskyrus tai, kad šiais metais daug kalbėjo“, – sakė G.Mažeikis.
Jis pripažino, kad valstybės vadovas savo metiniame pranešime paminėjo daug labai aktualių temų, bet teigė, jog buvo akivaizdu, kad atskiri prezidento patarėjai rašė atskiras dalis, „todėl nesijaučia, kad, pavyzdžiui, viena pranešimo dalis aiškiai, logiškai siejasi su kita pranešimo dalimi“.
Mato simpatijas valstiečiams
G.Mažeikis atkreipė dėmesį į G.Nausėdos išsakytą kritiką žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kuriam neseniai opozicija nesėkmingai reiškė interpeliaciją. Anot G.Mažeikio, tai rodo, kad prezidento simpatijos gali būti opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pusėje: „Aiškiai jaučiasi – aš negalėčiau to įrodyti, bet man taip pasirodė – kad simpatijos – valstiečių partijai.“
Beje, viena LVŽS lyderių po prezidento pranešimo sakė, kad šios politinės jėgos ir valstybės vadovo požiūriai sutampa.
„Prezidento kalbą vertiname kaip atvirą, nesuvaidintą situacijos valstybėje ir būtinų darbų konstatavimą. Ši kalba rodo, kad prezidentas girdi ir mato Lietuvos žmones bei jų problemas. Mūsų matymas sutampa“, – BNS teigė LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus manymu, iš kalbos matyti, kad valstybės vadovas jau ieško sąjungininkų būsimuose prezidento rinkimuose.
„Aš manau, kad prezidentas galvoja apie savo rinkimus labiau negu Seimas. Todėl, kad Seimui tai dar mažiau rūpi. Ir antras dalykas – visi žinome, kad Seime pirmiausia politinės partijos yra susidomėjusios ateinančiais savivaldos rinkimais, galvoja įvairias savivaldos rinkimų dėliones. O prezidentas – iš jo kalbos galima spręsti – ieško sau vietos šiuose savivaldos rinkimuose, ką jis norėtų paremti arba su kuo norėtų bendradarbiauti.
Todėl kad, matyt, bijo, kad kai ateis kiti rinkimai – prezidento – tai jau nebebus taip, kad aukštas, jaunas ir gražus bus išrinktas vien už savo tylėjimą. Šį kartą reikės ką nors demonstruoti. Ir nėra tokio tvirtumo, kad jis būtinai laimės, nes nėra akivaizdžių pergalių“, – svarstė G.Mažeikis.
-
G.Nausėdos metinis pranešimas: politikų reakcijos ir politologų vertinimai
-
V.Landsbergis apie prezidento pranešimą: „Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba. O kas juos patvirtino?“
-
Trečiasis prezidento G.Nausėdos metinis pranešimas
-
G.Landsbergis apie kritiką dėl Taivaniečių atstovybės: prezidentas neturėjo visos informacijos
-
A.Dulkys atsakė į kritiką dėl pandemijos valdymo: galutinis rezultatas tikrai geras
-
K.Navickas: prezidento nuomonę vertinu kaip paskatinimą, o ne kritiką
-
Seimo pirmininkė tikisi, kad konfliktą Seime pavyks išspręsti be prezidento pagalbos
-
Opozicija prezidento metinę kalbą vadina aiškia, atvira ir signalu Vyriausybei
-
G.Skaistė: iš prezidento laukčiau konkretesnių pastabų dėl biudžeto
-
Politologai: G.Nausėdos valdantiesiems išsakyta kritika – abstrakti
-
J.Šiugždinienė apie prezidento kritiką: nelengva atstatyti tai, kas buvo sugriauta
-
I.Genytė-Pikčienė: gerai, kad mokesčių reforma neįvyko
Neginkluotas pasipriešinimas: ar prezidentas pasakė tai, ką norėjo pasakyti?
G.Mažeikis ir M.Baltrukevičius kritikavo G.Nausėdos kalbos dalį, skirtą gynybai.
G.Nausėda, pabrėžęs būtinybę stiprinti šalies karinį saugumą, didinti šalies gynybai skiriamas lėšas, pabrėžė, kad turime sparčiai ruoštis visuotinei gynybai.
„Jau šiais metais krašto apsaugai skirsime 2,5 proc. BVP. Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą. Kuo daugiau mūsų vyrų ir moterų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galėsime tikėtis.
Siekdami visa apimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas.
Nuo to, kaip būsime pasirengę reaguoti į taikos metu galinčias susidaryti kritines situacijas, gali priklausyti ir mūsų gebėjimas organizuoti civilinę gynybą bei neginkluotą pasipriešinimą.
G.Mažeikis tikina, jog jį pribloškė, kad kreipdamasis į piliečius valstybės vadovas kalba apie neginkluotą pasipriešinimą.
„Mano manymu, jis apie kariuomenę ir karą kalbėjo tokiomis hyperstandartinėmis frazėmis, – NATO mus išgelbės, reikia mums daugiau NATO, padidinkime pinigus. Bet, neduokdie, kad pati visuomenė organizuos savo gynybą ir galvos apie savo gynybinius išteklius. Tai bent jau man nekelia pasitikėjimo tokia prezidento kalba“, – sakė profesorius.
M.Baltrukevičius sutiko, kad ši prezidento kalbos dalis nuskambėjo dviprasmiškai.
„Čia yra tarsi atskyrimas, kad tai, kaip mes reaguosime į taikos metu galinčias susidaryti kritines situacijas, tai čia tarsi vienas momentas, o paskui bus kažkaip kitaip ir tada mes priešinsimės neginkluoti. Čia man kažkaip yra abejonių, ar jis pasakė tai, ką norėjo pasakyti. Bet jeigu pasakė tai, ką norėjo pasakyti, na, tai tada nesusipratimas“, – sakė politologas.
Liūdina dėmesio stoka švietimui
Jam taip pat pritrūko dėmesio švietimui ir kultūrai.
„Prieš akis turim atspausdintą kalbą, tai švietimas atsiranda 15 puslapyje, kultūra – 16-tame. Tai irgi visai nemažai pasako. Kultūra yra visada diskusinis klausimas, kultūros būklė... Na, bent jau švietimo – mes turbūt visi suprantame, kad ta situacija nėra tokia, kokia turėtų būti, kokios turėtume siekti, ir gerokai išplaukia prezidento prioritetų kontekste. Ir tai tikrai liūdina“.
