2022 02 24 /2022 02 25

G.Nausėda ragina Europą nebūti „diskusijų klubu“, G.Landsbergis sako, kad lėktuvų paramos žodžiai nesprogdina

Prezidentas Gitanas Nausėda Rusijos pradėtą karinę agresiją prieš Ukrainą pavadino siautėjančiu blogiu. Anot jo, nuo to, kaip reaguosime artimiausiomis valandomis ir dienomis, gali priklausyti visos Europos ateitis. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad uždarius Ukrainos oro erdvę, norintiems išvykti Lietuvos piliečiams lieka sausumos keliai. Lietuvos savivaldybės jau rengiasi priimti tūkstančius pabėgėlių iš Ukrainos. Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksejų Isakovą pareikšti griežto protesto dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą. Po nemalonaus pokalbio Rusijos ambasadorius išvažiavo neatsakęs į žurnalistų klausimus.

„Brangūs Lietuvos žmonės,

šiandien mes tapome nusikalstamų Rusijos veiksmų prieš Ukrainą liudininkais. Negalime likti abejingi šiai neišprovokuotai karinei agresijai, kuri stumia į pavojų milijonus nekaltų žmonių ir griauna tarptautinės tvarkos pamatus.

Šią nerimo valandą mano ir, tikiu, kiekvieno iš Jūsų mintys yra su broliška ukrainiečių tauta. Siautėjančio blogio akivaizdoje privalome būti vieningi, solidarūs ir pasirengę duoti atkirtį.

Ukraina neliks nei viena, nei vieniša. Ji gali ir toliau kliautis visokeriopa Lietuvos parama. Agresijos Ukrainoje akivaizdoje didiname ir savo kovinį pasirengimą. Kaip tai užtikrinti, spręs mano sušaukta Valstybės gynimo taryba.

Sustabdyti Rusiją gali tik vieninga ir griežta demokratinių Vakarų reakcija. Todėl jau pradėjau aktyvias konsultacijas dėl tolesnių veiksmų su NATO sąjungininkais ir Europos Sąjungos partneriais. Veiksmai turės apimti tiek aktyvią paramą Ukrainai, tiek ir sunkias sankcijas Rusijai.

Nuo to, kaip reaguosime artimiausiomis valandomis ir dienomis, gali priklausyti visos Europos ateitis. Todėl kviečiu Lietuvos žmones laikytis rimties, o valstybės institucijas – būti ypač budrias ir užtikrinti aukščiausią parengtį. Nors tiesioginės grėsmės Lietuvos valstybės stabilumui nėra, privalome tinkamai vertinti susiklosčiusią situaciją ir veikti atsakingai bei solidariai.

Niekada anksčiau nebuvome tokie stiprūs ir taip gerai pasirengę kartu su sąjungininkais atremti išorės iššūkius.

Atėjo metas parodyti, kas mes esame – ir ko mes esame verti“, – rašoma prezidento kreipimesi.

Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės gynimo tarybą šaukia ketvirtadienį 9 val. ryto.

VIDEO: G.Nausėda kreipėsi į visuomenę: šiandien tapome nusikalstamų Rusijos veiksmų prieš Ukrainą liudininkais
Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

G.Nausėda: naujos ES sankcijos sukels sunkias ekonomines pasekmes Rusijai

04:28

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būsimos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Ukrainą užpuolusiai Rusijai sukels sunkias ekonomines pasekmes šaliai.

Taip jis kalbėjo po anksti penktadienio rytą Briuselyje pasibaigusio Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimo, kur sutarta įvesti naujus ribojimus Rusijai.

„Šalies vadovas pažymėjo, kad ES sutarė dėl priemonių, kurios sukeltų sunkias ekonomines pasekmes Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje“, – teigiama Lietuvos prezidentūros pranešime.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

„ES vadovai pareiškė besąlygišką paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam integralumui. Ukrainiečių tauta pati turi teisę spręsti dėl savo likimo, o mes privalome suteikti aiškią Europinę perspektyvą ir remti Ukrainą euro integracijos kelyje“, – pranešime cituojamas G.Nausėda.

Per neeilinį viršūnių susitikimą sutarta dėl baudžiamųjų priemonių Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat suvaržymų prekyba dvejopos paskirties prekėmis, eksportui ir jo finansavimui. Jie taip pat įtraukė daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

Sankcijos dabar turės būti patvirtintos ES ambasadorių ir paskelbtos Bendrijos oficialiajame leidinyje, kad įsigaliotų. Tikimasi, kad tai bus padaryta jau penktadienį.

Nors per ES viršūnių susitikimą Briuselyje greitai sutarta dėl sankcijų paketo, nuomonių skirtumai tarp šalių neleido bendrijai žengti dar toliau, baudžiant Maskvą.

Pavyzdžiui, dalis šalių kol kas atmeta galimybes atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.

Vėlai trečiadienį įsigaliojo ankstesnis, mažesnis ES sankcijų paketas, parengtas prieš pat Rusijai pradedant invaziją.  

ES lyderiai taip pat paskelbė sieksiantys parengti sankcijų Rusijos sąjungininkei Baltarusijai dėl jos vaidmens surengiant agresiją prieš Ukrainą.

Ukrainai lietuviai paaukojo daugiau nei milijoną eurų

23:12

Ukrainai paramą renkanti organizacija „Blue/Yellow“ feisbuke skelbia, kad per šiandien surinkta daugiau nei milijonas eurų paramos.

„Tik su Jūsų visų pagalba ir palaikymu galime tęsti savo veiklą ir padėti ukrainiečiams jų kovoje su Rusija.

Dar kartą primename kaip galite prisidėti:

Jūs galite prisidėti :

BLUE/YELLOW

PERVESTI LIETUVOJE

Banko sąskaita: LT17 7300 0101 4089 4869

Bankas: Swedbank

Gavėjas: VšĮ Mėlyna ir geltona

Mokėjimo paskirtis: PARAMA

PAYPAL

info@foblueyellowukraineusa.org

PAYSERA

Paysera sąskaita: EVP5310001450732

TAPTI PASTOVIU SPONSORIU – AUKOTI 3 AR 5 EUR Į MĖNESĮ

Skambinti ar siųsti SMS numeriu 1482

Gavus SMS-atsakymą tvirtinti su SMS pagal instrukcijas

Kas mėnesį automatiškai pervedama 3 arba 5 EUR

(stabdyti paslaugą – SMS su tekstu „STOP“ numeriu 1482)

Taip pat – kriptovaliutos:

BTC – 1KeJHHnvbmC6aQquestBun3vTnZZifM72r

ETH – 0x550A09e1CFEf6EF88fa57e763f74550444ea6fA1

DASH – XigLaU3AYcLiCeoBk1g9RFEgKwF8ScqqZp

LTC – MGPNPT3j6gvNBGiR5ZJs7W6mVwLJ7M64V7

USDT – 0x550A09e1CFEf6EF88fa57e763f74550444ea6fA1

BNK – 0x550A09e1CFEf6EF88fa57e763f74550444ea6fA1

Būsime su Ukraina kartu iki pergalės!“, – rašoma organizacijos feisbuko įraše.

G.Landsbergis po pokalbio su A. Blinkenu: rusų lėktuvų paramos žodžiai nesprogdina

21:50

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė saugumo situaciją regione.

G.Landsbergio teigimu, Rusijai pradėjus invaziją prieš Ukrainą, Kijevui reikia ne tik politinės, ekonominės, bet ir karinės pagalbos.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gabrielius Landsbergis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Rusų lėktuvų ir tankų gražūs paramos žodžiai nesprogdina. Mes norime ir galime padėti“, – įraše feisbuke teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis taip pat nurodė padėkojęs JAV už į Baltijos šalis siunčiamus papildomus pajėgumus. 

„Tai ne tik atgrasymas, bet ir žinutė Lietuvos žmonėms - jei teks gintis - darysime tai drauge su JAV, drauge su NATO“, – teigė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarų sankcijos turi „pakeisti Rusijos ekonominę trajektoriją“.

„Jau dabar ji tik vidutinės Europos valstybės dydžio ekonomika, reikia padėti jai pasiekti mažąsias“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Lietuvos kariuomenės vadas: tolesnė situacija labai priklausys nuo Ukrainos kariuomenės

21:35

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ketvirtadienį LRT televizijos laidoje teigė, kad tai, ką šiandien matome Ukrainoje, nebuvo naujiena – Rusijos pasiruošimą puolimui žvalgyba stebėjo jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Paklaustas, o kokios galėtų būti tolesnės situacijos prognozės jis atsakė, kad tai labai priklausys nuo Ukrainos kariuomenės. Jis taip pat pabrėžė, jog Ukrainos kariuomenė yra stipri taktine prasme.

LRT laidoje dalyvavęs užsienio reikalų ministras G.Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva palaiko griežčiausias sankcijas Rusijai. Jis taip pat teigė, kad Europa turi arba laimėti šį mūšį Ukrainoje, arba pralaimėti pati. 

Buvęs užsienio reikalų ministras L.Linkevičius išreiškė apgailestavimą, jog ilgą laiką Rusijos elgesys buvo ignoruojamas, o reakcija pavėluota. Anot jo, šiuo metu būtina maksimaliai spausti Rusiją, imtis ryžtingų veiksmų bei visapusiškai remti Ukrainą.

 

G.Nausėda ragina Europą nebūti „diskusijų klubu“, mato Ukrainą oficialia kandidate į ES

21:19 Atnaujinta 21:42

Į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europą ryžtingiau priimti sprendimus po Rusijos invazijos prieš Kijevą, taip pat siūlo svarstyti galimybes suteikti Ukrainai kandidatės į bendriją statusą.

„Negalime sau leisti prabangos būti diskusijų klubu. Vis dar tikiu ES vaidmens užkirsti kelią tokiems veiksmams Europos viduryje potencialu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G.Nausėda, turėdamas omenyje prasidėjusią Rusijos invaziją.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, Maskvai anksčiau šią savaitę pripažinus separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

Reaguodama į pastarąjį sprendimą, ES paskelbė sankcijas keliems šimtams Rusijos politikų ir pareigūnų, taip pat įmonėms.

ES šalių lyderiai ketvirtadienį ruošiasi kalbėti apie naują bendrijos sankcijų Rusijai paketą. Pasak G.Nausėdos, lyderiai aptars ekonomines sankcijas Rusijos finansų, energetikos sektoriams.

Tačiau jis paragino bloką turėti daugiau ryžto, nes kitaip diskusijos gali užsitęsti „amžinai“.

Anot šalies vadovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parodė tarptautinei bendruomenei nepagarbą bandymams išspręsti konfliktą taikiai, daug kartų melavo, todėl reikia išmokti to pamokas.

„Priemonės turi būti efektyvios, jeigu ne, jos praranda atgrasymo potencialą, – sakė G. Nausėda. – Tai yra priežastis, kodėl mūsų veiksmai ir priemonės dabar yra tiesiog tam, kad būtų“.

Jau kurį laiką raginęs ES suteikti Ukrainai aiškesnę europinę perspektyvą, prezidentas Briuselyje pareiškė, jog bendrija turi kalbėti apie kandidatės į ES statusą Ukrainai.

„Šiandien turime kalbėti apie kandidatės statusą Ukrainai“, – tvirtino G.Nausėda.

Jis tikino, kad Kijevui taip pat reikia plačios finansinės, ekonominės, socialinės ir politinės paramos.

„Jiems labai reikia mūsų paramos šiandien. Rytoj gali būti per vėlu“, – teigė šalies vadovas.

„Tai yra laikas veikti, nes ant kortos yra pastatyta demokratija, Europa ir visos mūsų vertybės“, – pridūrė jis.

G.Nausėda taip pat tvirtino, kad jeigu Rusijai pavyks pakeisti valdžią Kijeve, demokratinės šalys neturėtų su ja palaikyti ryšių.

„Tai būtų Vyriausybė, kurios negalėtume pripažinti. Tai būtų kaip Baltarusijos Vyriausybė, ji būtų nelegitimi“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuva perduos Ukrainai karinės paramos

20:13

Rusijos Federacijai grubiai pažeidus tarptautinės teisės normas ir pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuva  ir toliau padeda  Ukrainai ginti savo valstybę ir perduos šarvinių liemenių, šalmų, automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.

Karinės paramos siuntą planuojama perduoti artimiausiu metu.  

Lietuva šiais metais jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“,  šarvinių liemenių,  termovizualinių stebėjimo įrenginių.

Lietuva deda visas pastangas remdama Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę, remia ir rems Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karinę, finansinę, humanitarinę ir visą kitą reikiamą paramą.

Užsienio reikalų ministerija stabdo vizų išdavimą Rusijos piliečiams

19:51

Solidarizuojantis su Ukraina ir jos žmonėmis, patiriančiais Rusijos karinę agresiją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija stabdo vizų išdavimą Rusijos piliečiams

19:35

G.Nausėda paskelbė įrašą, kuriame kreipiasi į Rusijos žmones 

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė pranešimą rusų kalba „Twitter“ kanale. Jis sakė besikreipiantis į rusų tautą. Smerkdamas pradėtą karą prieš Ukrainą jis sakė, kad Rusija užpuolė šalį, su kuria ją sieja tamprūs ryšiai, žmones, kuriuos jie vadina broliais ir seserimis. „Šis karas niekam nereikalingas“, – sakė G.Nausėda. 

Jis sakė, kad dar ne vėlu sustabdyti tai, sustabdyti tūkstančių nekaltų žmonių žūtį. 

„Ar nori rusai karo? Noriu tikėti, kad ne. Netylėkite. Neužmerkite akių prieš neteisybę. Būkite drąsūs ir ryžtingi“, – sakė G.Nausėda. 

 

I.Šimonytė: ES sankcijos Maskvai turi būti „griežčiausios, dėl kurių galima sutarti“

18:23

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai turi būti „pačios griežčiausios, dėl kurių galima sutarti“.

Žurnalistams Seime ketvirtadienį ji teigė, jog Lietuva pasisakytų už griežtesnes priemones, nei sutarė ES šalių diplomatijos vadovai – Bendrijos atsaką į karinius veiksmus ketvirtadienį dar aptars šalių lyderiai. 

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė

„Vyriausybės pozicija yra tokia, kad taupytis tikrai nėra ko, nes tai, kas įvyko, yra pakankamai baisu ir visiškai nusikalstama. Todėl sankcijos turi būti pačios griežčiausios, dėl kurių galima sutarti“, – žurnalistams sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, tai, kas vyksta pastaruosius 14 metų, o „įvertinus ir visokias hibridines niekšybes, matyt, ir ilgiau“ jau buvo pakankamas pagrindas ES imtis griežtų sankcijų prieš Rusiją.

„Tuo metu ji (ES) leido ponui Putinui užsiauginti pakankamai didelį raumenį ir galią, tapo su juo susijusi ir komerciškai gana stipriai per kai kurias valstybes nares, leido neblogai užsidirbti iš prekybos su ES, dabar tą džiną sukišti į butelį yra labai sudėtinga“, – kalbėjo premjerė.

I.Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva jau reaguoja į karinius veiksmus – teikia tiek civilinę paramą, tiek ir remia Ukrainą ginkluote, siuntė karinius instruktorius, taip pat „dirba, turbūt, vienu iš garsiausių Ukrainos advokatu visuose tarptautiniuose formatuose“, įskaitant ES narystės perspektyvą.

Anot jos, nacionalinės reakcijos į Rusijos agresiją priemonės „yra ribotos“, nes, pavyzdžiui, ambasadoriaus atšaukimas iš Maskvos, kaip tai padarė Latvija, sumažintų galimybes Lietuvos piliečiams gauti pagalbą Rusijoje.

ES šią savaitę, dar iki ketvirtadienį įvykdyto karinio įsiveržimo į Ukrainą, patvirtino pirmąjį sankcijų Rusijai paketą, jos palies kelis Rusijos bankus, 351 Valstybės Dūmos narį bei dar 27 fizinius ir juridinius asmenis. Tuomet skelbta, kad ES sankcijų negriežtins, nebent Rusija savo invaziją išplėstų už separatistų kontroliuojamų teritorijų ribų.

Seimas patvirtino prezidento dekretą: Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis

18:21

Seimas ketvirtadienį patvirtino prezidento Gitano Nausėdos dekretą, kuriuo Lietuvoje nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos įvesta nepaprastoji padėtis.

Seimo nutarimu patvirtintas prezidento sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį dekrete nurodytam laikotarpiui ir taikyti dekrete nurodytus naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei kitas nepaprastąsias priemones. Už tokį sprendimą ketvirtadienį per skubiai sušauktą neeilinę sesiją vienbalsiai „už“ buvo 118 Seimo narių.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pažymėjo, kad nepaprastosios padėties įvedimas šalies piliečių nepaveiks, o suteiks platesnius įgaliojimus šalies institucijoms imtims veiksmų užtikrinant šalies saugumą.

Paskutinis atnaujinimas 2022-02-24 18:21

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų