„Aš nesielgčiau taip, kaip elgėsi Šimašius, nes įsivaizduokime, kad yra kiti merai, pavadinkime juos Jonaitis, Petraitis ir Antanaitis, kitose Lietuvos vietovėse, kurie turi visiškai kitokį požiūrį į Škirpą, Vėtrą ir kitus mūsų istorinius asmenis. Tai ką dabar, reiškia, vienoje vietoje mes keiksnosime, nukabinėsime lentas, o kitose vietose tas lentas turėsime?
Aš manau, kad istorinė atmintis yra pernelyg svarbus dalykas, kad jis taptų savivaldybių rietenų objektu.
Žinote, šitaip mes galime nusifantazuoti iki to, kad pradėsime kvestionuoti Vinco Kudirkos veiklą ir kai kuriuos jo rašinius.
Ko gero, iš tos reakcijos, kurią šis sprendimas sukėlė visuomenėje, galima padaryti išvadą, kad tai buvo ir nesavalaikis, ir neišmintingai apgalvotas sprendimas.
Na, ką gi darbas padarytas, dabar reikia galvoti, o kaip šitą sriubą išsrėbti ir mūsų pasiūlymas yra vis dėlto nustatyti ne tai, kad rekomendacijas kiekvienai istorinei lentelei, bet nustatyti bendrąsias gaires, kad iš tikrųjų yra vertintina ir kas yra smerktina kalbant apie mūsų istorinius Lietuvos asmenis. Žinote, šitaip mes galime nusifantazuoti iki to, kad pradėsime kvestionuoti Vinco Kudirkos veiklą ir kai kuriuos jo rašinius. Aš nekalbėsiu apie juos daugiau“, – „Dienos temoje“ kalbėjo G.Nausėda.
Tiesa, apie tai, kad istorinė politika galėtų būti aptariama prezidentūroje G.Nausėda pasisakė dar liepos pabaigoje, tačiau iki šiol dėl to neįvyko jokių pasitarimų.
Galbūt todėl, kad Švietimo, mokslo ir kultūros patarėjų grupė dar nėra suformuota? Prezidentas interviu LRT „Dienos temai“ pasakojo, kad šiuo metu baigia burti savo patarėjų komandą.
Jis tikino, kad Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovą rinkosi iš keturių asmenų, tačiau antradienį esą sulaukė ir penkto kandidato.
„Su juo susitiksiu ir įvertinsiu, ar šitas žmogus gali eiti šios grupės vadovo pareigas“, – teigė G.Nausėda LRT televizijai ir pridūrė, kad po dviejų-trijų savaičių baigs komandos formavimo darbus. „Tai tikrai bus, nepabijosiu to žodžio, labai įspūdinga pagal sudėtį, kompetencijas ir patirtį komanda“, – gyrėsi šalies vadovas.
Klausiamas apie praėjusią savaitę suformuotą Vyriausybę prezidentas jau nebuvo toks optimistiškas. Jis tikino, kad ministrų kabineto laukia iššūkiai, o ir Vyriausybės kūrimas nebuvo lengvas.
„Šitą Vyriausybę suformavo keturios partijos, tikrai nelengvai. Jeigu kam nors atrodo iš šono, kad tai buvo lengvas procesas, tikrai jis toks nebuvo, ir mes patys jautėme to proceso įtampą“, – interviu LRT laidai „Dienos tema“ sakė G. Nausėda.
„Dvi savaites konsultacijos vyko gana sudėtingai, dėl tos priežasties, kad aš norėjau tam tikrų ministrų tam tikrose pozicijose, ir man pavyko tuos tikslus įgyvendinti“, – teigė prezidentas.
Jis pripažino Vyriausybę formuojant siekęs ne moters kabinete ir ne konkrečiai Ritos Tamašunienės vidaus reikalų ministrės poste, bet norėjęs, kad ponas Jaroslavas Narkevičius vis dėlto užimtų susisiekimo ministro, o ne vidaus reikalų ministro poziciją.
Tai tikrai bus, nepabijosiu to žodžio, labai įspūdinga pagal sudėtį, kompetencijas ir patirtį komanda.
Prezidentas taip pat akcentavo besidžiaugiantis bręstančiomis idėjomis imtis nacionalinių susitarimų švietimo srityje, tačiau sakė esąs įsitikinęs, kad partijoms čia prireiks moderatorių prezidentūroje.
G.Nausėda teigė iš šios Vyriausybės besitikintis, kad bus tęsiamas sveikatos apsaugos įstaigų tinklo optimizavimas, bet jokiu būdu ne karpant darbo vietas, o „tiesiog perskirstant atsakomybes ir kuriant tam tikras donorines ligonines, kurios atskiruose regionuose galėtų prisiimti iniciatyvą ir imtis tam tikrų priemonių sveikatos apsaugos paslaugų kokybei gerinti“.
Finansų ministerijai prezidentas kelia užduotį imtis priemonių padidinti biudžeto pajamas, o pirmiau atsisakant nepagrįstų lengvatų, kaip, pavyzdžiui, skirtingi mokesčio tarifai pajamoms, kurios gaunamos iš skirtingų šaltinių.
Kita vertus, prezidentas neatmeta, kad gali būti įvesti ir automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčiai.
