Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė, kad E.Bajarūnui trūksta vadovui reikalingos kompetencijos, jis piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ir netinkamai bendrauja su ambasados darbuotojais. Taip pat teigiama, kad netinkamai elgėsi ir jo žmona Giedrė Žickytė.
Dėl šių trūkumų URM ekspertai rekomendavo atlikti diplomato tarnybinės veiklos vertinimą ir spręsti dėl jo tinkamumo vadovauti ambasadai, pranešė naujienų portalas „Delfi“.
E.Bajarūnas šiuos kaltinimus atmeta, stebisi, kad buvo apklausti tik dalis darbuotojų, o jis pats neišklausytas, ir teigia tapęs politinės kovos įrankiu, tačiau trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje neįvardino, tarp ko ši kova vyksta.
G.Nausėda: tai nėra darbas prie konvejerio
Prezidentas ketvirtadienį užtarė ambasadorių, sakydamas, kad jis yra reiklus vadovas, ir sukritikavo G.Landsbergio ministerija dėl vidinio tyrimo medžiagos nutekinimo.
„Iš šito mes turime padaryti išvadas ir būti tame pačiame puslapyje – suvokti, kad diplomato darbas yra specifinis, tai nėra darbas fabrike prie konvejerio“, – ketvirtadienį žurnalistams Ispanijoje, Granadoje, sakė šalies vadovas.
Žinoma, kad gali kilti tam tikro pobūdžio konfliktų, įtampų, kuomet ambasadorius reikalauja daugiau nei vidutinės grandies darbuotojai mano turį daryti.
„Ambasadorius Bajarūnas yra reiklus vadovas, visi turbūt puikiai žino, kas susiduria su diplomatiniu darbu, kad tai nėra darbas nuo devynių iki penkių. Žinoma, kad gali kilti tam tikro pobūdžio konfliktų, įtampų, kuomet ambasadorius reikalauja daugiau nei vidutinės grandies darbuotojai mano turį daryti“, – sakė G.Nausėda.
„Ko gero, daugelyje ambasadų tokie konfliktai ir įtampos egzistuoja. Turime suprasti, kad diplomato, o ypač aukščiausio rango diplomato, darbas nesibaigia sulig darbo valandomis“, – pridūrė jis.
Anot šalies vadovo, kartais dalis diplomato veiklos tik prasideda, pasibaigus įprastinėms darbo valandoms.
„Ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę, kur gyvena daug lietuvių. Nepasieksi jų darbo valandomis, juos gali pasiekti įvairiuose forumuose – kultūriniuose, edukaciniuose, sportiniuose – tik savaitgalį. Jei kas nors sakys, kad mes nenorime tavęs nuvežti į vietą dėl to, kad yra šeštadienio popietė, natūralu, kad tokie nesutarimai kyla“, – sakė prezidentas.
Jei kas nors sakys, kad mes nenorime tavęs nuvežti į vietą dėl to, kad yra šeštadienio popietė, natūralu, kad tokie nesutarimai kyla.
G.Nausėda taip pat kėlė klausimą, kokiu būdu slapta, konfidenciali informacija nutekėjo žiniasklaidai.
„Yra du variantai, kaip iš URM tokia informacija atsiduria žiniasklaidoje: arba situacija yra nevaldoma ir vidutinės grandies žmonės ją išplukdo į viešąją erdvę, arba tai daroma su URM vadovybės žinia. Abu dalykai yra tiesiog nepriimtini“, – kalbėjo šalies vadovas.
Trečiadienį prezidento patarėjas Frederikas Jansonas pranešė, kad G.Nausėda antradienį susitiko su E.Bajarūnu, išklausė jo ir paprašė jo tęsti darbus.
G.Landsbergis: prezidento sprendimas ne iki galo atsakingas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tokį sprendimą pavadino ne iki galo atsakingu. Jis dar kartą pakartojo, kad už užsienio politiką atsakingos institucijos tarsis, ar E.Bajarūnas gali toliau eiti ambasadoriaus pareigas.
„Mano žiniomis, prezidentas nėra susipažinęs su informacija iš kitos pusės, su tais 13 žmonių ne tik iš Užsienio reikalų ministerijos, kurie pasisakė ganėtinai detaliai apie jų darbo sąlygas. Išklausius tik vieną pusę, susipažinus tik su viena dalimi istorijos, grąžinti ambasadorių pas tuos žmones, kurie kiekvieną dieną turi toliau dirbti, priklauso nuo jo, man atrodo, gal nėra iki galo atsakinga“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras.
Išklausius tik vieną pusę, susipažinus tik su viena dalimi istorijos, grąžinti ambasadorių pas tuos žmones, kurie kiekvieną dieną turi toliau dirbti, priklauso nuo jo, man atrodo, gal nėra iki galo atsakinga.
G.Landsbergis ketvirtadienį kartojo, kad už užsienio politiką atsakingos institucijos tarsis, ar E.Bajarūnas gali toliau eiti ambasadoriaus pareigas.
„Toliau konsultuosimės. Žmonė,s kurie yra tiesiogiai ne man pavaldūs (...), kuriems mano vadovaujama ministerija moka atlyginimus, užtikrina jų gerovę, tikisi rezultatų iš jų, man yra svarbiausia. Jie išėjo, pasisakė, jeigu jie dabar būtų nutildyti, ministerija taptų blogesne vieta dirbti“, – tvirtino Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
G.Landsbergis siūlė įsivaizduoti situaciją, jeigu jam būtų mesti tokie kaltinimai, kaip ambasadoriui, ir nebūtų dėl to jokios politinės atsakomybės.
„Įsivaizduokite situaciją, kad ministras Landsbergis sulaukia 13 asmenų kaltinimų iš trijų institucijų, kad jis netinkamai elgėsi su savo darbuotojais, ir kas nors pasakytų, kad tegu eina toliau dirbti, nes jo darbas yra specifinis, nemanau, kad jūs (žurnalistai – BNS) mane paleistumėte, nemanau, kad turėčiau galimybę nueiti, neatsakyti į jūsų klausimus, organizuoti spaudos konferencijas ir kalbėti apie kitus dalykus“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Vis dėlto, man atrodo, yra aiškūs standartai, kaip vadovai turi elgtis su pavaldiniais, kaip turi bendrauti, kokie jiems keliami lūkesčiai Lietuvos, kuri prisistato kaip moderni Vakarų pasaulio valstybė“, – pridūrė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pareiškė, kad politikų pareiga yra užtikrinti, jog apie problemas Lietuvos ambasadoje Londone prakalbę darbuotojai nenukentėtų.