„Tai tik labai puikiai dar kartą iliustruoja, kiek priklausoma Baltarusija yra nuo Rusijos, kiek įvairių ryšių ji yra susijusi ir net jeigu kartais Baltarusijos diktatorius teigia, kad kalbama apie kažkokį nepriklausomybės gynimą ar kažkokį savarankiškumą vienoje ar kitoje srityje, mums nereikėtų apsigauti – mes turime labai gerai suprasti, kad šita valstybė yra visapusiškai, visais požiūriais priklausoma nuo Rusijos ir dėl to neturėtume puoselėti net menkiausių iliuzijų“, – pirmadienį žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Turime visomis įmanomomis civilizuotomis priemonėmis sulaikyti Baltarusijos diktatorių nuo tokių veiksmų, su kuriais mes susidūrėme visai neseniai ir geriausias būdas tą padaryti – pakelti štai tokių veiksmų kainą iki maksimumo, kad tokie veiksmai kainuotų brangiai ir skaudžiai. Kito kelio pakeisti elgesio modelį tiesiog nėra“, – pridūrė jis.
Lietuvos vadovas taip pat sakė, kad netrukus galima laukti sprendimų dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai.
„Noriu pasidžiaugti greitu ir ryžtingu sprendimu, kurį Europos (Vadovų) Taryba padarė prieš kurį laiką – iškart reaguodama, praktiškai per 40 valandų sureaguodama į tai, kas nutiko Baltarusijoje. Tikiu, kad šitas ryžtas ir labai aiškus grėsmės suvokimas yra persmelkęs visą Europos Sąjungos institucijų hierarchiją. Taigi, sprendimai bus netrukus“, – teigė Lietuvos vadovas.
Gegužės 23-iosios popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Lėktuvui nusileidus Minske, sulaikytas juo skridęs tinklaraštininkas opozicionierius Ramanas Pratasevičius bei jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Dėl šio incidento ES lyderiai sutarė uždrausti Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į bloką ir paragino ES oro bendroves neskraidyti Baltarusijos oro erdve, didinant spaudimą, ES svarsto įvesti šaliai sektorines sankcijas.
Migracijos departamento BNS pateiktais duomenimis, R. Pratasevičius turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, jis buvo atvykęs į Lietuvą specialiu baltarusiams skirtu humanitariniu pagrindu, o S. Sapega turėjo leidimą gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.