Transliaciją iš prezidentūros žiūrėkite čia:
„Metai prabėgo gana greitai, galvojau, kad jie užsitęs ilgiau“, – konferenciją pradėjo G.Nausėda ir sakė po metų galįs Lietuvos žmonėms į akis žiūrėti ramiai, nes tai, kas buvo žadėta prieš rinkimus, nepamiršta, nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, kurių pasitaikė ir tarptautinėje aplinkoje, ir šalies viduje.
Jis tikino, kad per metus pavyko nemažai nuveikti, tačiau kartu akcentavo, kad jo veikla skiriasi nuo buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės.
„Žinoma, viena vertus, tai susiję su asmenybiniais bruožais, kita vertus, tai mano įsitikinimas, sukauptas per eilę metų, kad politine kultūra (...), neįžeidinėdamas ir stengdamasis kalbėti su žmogumi pagarbia ir argumentų kalba, gali pasiekti daugiau, negu komanduodamas, rėkdamas ir žemindamas“, – teigė G.Nausėda.
„Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad nė su viena politine partija, nesvarbu, ar jos yra parlamente, ar už parlamento ribų, kol kas nesudeginome tiltų“, – teigė G.Nausėda.
Pasak jo, tai svarbu bus ir po spalį vyksiančių Seimo rinkimų.
Būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą.
G.Nausėdos teigimu, jo metų veiklos statistika rodo, kad padaryta daug, o gal net „kai kuriose vietose įspūdinga“, o jo veiklos stilius duoda rezultatų.
Prezidentas pasidžiaugė, kad Lietuva pasauliniame indekse yra ketvirta pagal koronaviruso suvaldymą. Tiesa, jis priminė, kad reikia likti atsargiems.
Vienas veto, du parašai ir klaustukas dėl Lukiškių
G.Nausėda tikino, kad dėl Lukiškių aikštės įstatymo sprendimą priims penktadienį. Trečiadienį aikštėje apsilankęs G.Nausėda sakė norėjęs pasikalbėti su žmonėmis.
Tačiau jau ketvirtadienį jis pranešė vetuosiantis įstatymą, numatantį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymą, nes jis pavojingas prieš rinkimus.
„Veto pirmiausia yra nulemtas to, kad matau šiame įstatyme momentų arba elementų, kurie reikštų šių įmonių politizavimą. Konkrečiai lapkričio 1-osios termino nustatymas kolegialiems valdymo organams keistis, mano manymu, pernelyg tiesioginė sąsaja su rinkimais ir mėginimu pakeisti kolegialių valdymo organų sudėtį sulig šitos kadencijos pabaiga“, – teigė valstybės vadovas.
O Lobizmo įstatymą G.Nausėda pranešė pasirašysiantis, nors mato jame trūkumų.
„Lobizmo įstatymą aš pasirašysiu, nors matau jame trūkumų, ir galvoju, kad šitas įstatymas yra žingsnis į priekį, pavyzdžiui, kryžminis deklaravimas yra tikrai gera naujovė, yra ir daugiau sveikintinų dalykų.
Šiek tiek liūdina tai, kad šitas įstatymas buvo priimtas išsamiai jo neišdiskutavus su įvairiomis interesų grupėmis, ir manau, kad mes turėsime progą tai padaryti rudenį. Bet kuriuo atveju, tai yra žingsnis į priekį, ir jei tai žingsnis į priekį, manau, įstatymas bus pasirašytas“, – kalbėjo prezidentas.
Be to, dar vasarą, nelaukiant naujos Seimo kadencijos, prezidentas žadėjo pateikti kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo vietą.
„Dėl LAT pirmininko laukiame KT sprendimo. Dėl KT teisėjo kandidatūros, kaip ir anksčiau minėjau dar koronaviruso įkarštyje, pateiksime šią kandidatūrą šią vasarą“, – sakė jis.
Politiko duona nenusivylė, oda pastorėjo
Neklaustas prezidentas pats pasisakė nenusivylęs politiko duona.
„Ne, nenusivyliau. Kaip tik ji man labai įdomi. Daug ką sau atskleidžiau, daug išvadų pasidariau, kuriomis anksčiau gal net nelabai domėjausi ir iš arti nestebėjau. Tai yra labai naudinga informacija, kuri padės tolesniame darbe“, – teigė jis.
Tiktai taip jau atsitinka politikoje, kad kartais tenka žmonėmis nusivilti.
Klausiamas, ką keis po Seimo rinkimų sudarant naują Vyriausybę, prezidentas G.Nausėda teigė, kad kels būsimiems ministrams profesionalumo ir sąžiningumo, padorumo kriterijus, kurie esą buvo svarbūs ir praėjusią vasarą.
„Tiktai taip jau atsitinka politikoje, kad kartais tenka žmonėmis nusivilti ir matai, kad tie principai arba deklaracijos, kurie yra teikiami tvirtinimo ar svarstymo metu, gerokai skiriasi nuo to, kokia yra vėlesnė veikla“, – pripažino G.Nausėda.
Jis vylėsi, kad būsimas premjeras bus nepakantus neskaidriai veiklai ir bus parama prezidentui, o ne atsvara.
„Būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės viziją, turės matymą ir vertybes“, – tikino G.Nausėda.
Nežinau, ar jūs pastebite, bet oda pastorėjo.
Prezidentas tikino, kad visai gali būti taip, kad po Seimo rinkimų teks dirbti su tuo pačiu premjeru Sauliumi Skverneliu, tačiau vylėsi, kad jis tuomet jau būtų geresnis sąjungininkas.
„Manau, kad mes su premjeru esame nemažai bendravę, pakritikuodavome vienas kitą, ir aš tikrai, manau, pakankamai aiškiai indikavau tuos dalykus, kurie yra man svarbūs. Labai tikiuosi, kad premjeras vis dėlto taps didesnis sąjungininkas šioje srityje, konkrečiai dėl politinės kultūros standartų.
Ir šiandien esu įsitikinęs, kad mes negalime aukoti valdančiosios koalicijos tvirtumo vardan tokių dalykų, kurie nėra toleruotini. Šiandien paklauskite dešimties ar 50 žmonių Gedimino prospekte ar kitose vietose, ar šiam ministrui sekasi dirbti savo darbą, ar jis nepolitizuoja ir nesudarko visos transporto sistemos struktūros savo subjektyviais sprendimais. (...) Būtų galima suvesti į tai, kad kažkas kabinėjasi prie ministro praeities, bet šiuo atveju kontekstas yra gerokai platesnis ir kalbame ne tik apie ministro praeitį, kas nėra labai malonu žiūrėti ir klausyti, bet kalbame ir apie dabartinę ministro veiklą“, – kalbėjo G.Nausėda, turėdamas omenyje susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ir jo veiklą lydinčius skandalus bei valdančiosios koalicijos nenorą atstatydinti jį.
Prezidento teigimu, J.Narkevičiaus skyrimas ministru buvo jo „momentinė klaida“, kurią buvo galima greitai ištaisyti.
„Tam, kad ji būtų ištaisyta, reikėjo Vyriausybės paramos ir konkrečiai premjero paramos, bet jis nusprendė, kad kiti prioritetai yra svarbesni. Dabar ta klaida tapo permanentinė“, – apgailestavo G.Nausėda.
Jau skirdamas ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantą Sinkevičių jis sakė pasimokęs ir gavęs pažadą, kad jis suvokia skirtumą tarp politinės ir juridinės atsakomybės ir tarp jų nedės lygybės ženklo.
Tokį įsipareigojimą G.Nausėda žada išgauti ir iš būsimų ministrų.
Prezidentas vylėsi, kad rinkimų kampanija išryškins skirtumus tarp partijų, kurie leis žmonėms pasirinkti.
Klausiamas, ko išmoko per metus ir kaip keisis jo santykiai su Vyriausybe, Seimu, partijomis, prezidentas pareiškė: „Nežinau, ar jūs pastebite, bet oda pastorėjo.“
„Pastorėjo tiek, kad leidžia gyventi normaliai net tada, kai problemų srautas yra didžiulis“, – tęsė jis.
Taip pat jis tikino išmokęs vertinti ne žodžius, o darbus.
„Šia prasme patirties, žinojimo, kad ne visada reikia priimti už gryną pinigą tuos gražius žodžius, kuriuos kartais man sako, ir vertinti darbus, (...) atsirado daugiau“, – teigė G.Nausėda.
Sukritikavo A.Monkevičių
Būsimai Vyriausybei prezidentas žada kelti uždavinius dėl švietimo reformos.
„Susidarė įspūdis, kad vis dėlto šitie pastarieji pusantrų metų lėmė, kad konkrečiai šiai ministerijai vadovaujantis ministras tiesiog norėjo tvarkingai baigti kadenciją, nebekeldamas didesnių ambicijų savo veikloje. Kai kas sakys, kad galbūt tai ir gerai, nes nepriskaldyta malkų, aš taip negalvoju“, – pridūrė jis.
Vis dėlto G.Nausėda teigė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, skirtingai nei kito ministro, kurio nė pavardės prezidentas nenorėjo minėti, darbo negalima vertinti tik juodai arba baltai: „Aš negaliu pasakyti, kad jis nesistengia arba nesistengė, ypač tuo metu, kai buvo koronaviruso protrūkis.“
Susidarė įspūdis, kad vis dėlto šitie pastarieji pusantrų metų lėmė, kad konkrečiai šiai ministerijai vadovaujantis ministras tiesiog norėjo tvarkingai baigti kadenciją.
G.Nausėda teigė, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo būtų padėjęs imtis ambicingesnių reformų šioje srityje, tačiau jis iki rinkimų nėra įmanomas. Prie susitarimo, anot šalies vadovo, bus grįžtama po rinkimų.
Įvertino nesusipratimus
Prezidentas apgailestavo, kad negalėjo išvengti visokių nesusipratimų, kaip, pavyzdžiui, liepos 6-ąją ištikusio nutikimo, kai „Ąžuoliuko“ choristai šalia jo šlapo. Jis tikino choristus pasikviesiantis į prezidentūrą ir pasitarsiantis, kaip tokių situacijų išvengti. Be to, prezidentas prisiminė, kad ir jam vaikystėje dainuojant chore ne kartą teko sušlapti ir jam tai patikę.
„Žinote, aš turbūt atsakingas už viską: ir už tai, kad scena buvo kiaura, ir už tai, kad lietus pradėjo netikėtai pliaupti, ir už tai, kad apsiaustų pritrūko ar kažkas nenorėjo užsidėti“, – šaržavo G.Nausėda. Šalies vadovas apgailestavo, kad nebuvo nufotografuota, kad giedodamas himną be skėčio buvęs ir jis pats.
„Atsakomybę galiu prisiimti už viską, man tai nėra problema“, – teigė G.Nausėda.
Klausiamas, ar Lietuva per metus pajudėjo gerovės valstybės link, prezidentas juokavo, kad rankomis to nepamatuosi, reikia klausti žmonių.
Visgi jis tikino, kad svarbu paminėti, kad keli žingsniai jos link žengti, nors ir ištiko koronaviruso pandemija, daug ką pakeitusi.
Plačiau prezidento mintis apie ekonominius klausimus skaitykite čia.
Geriausiu savo metų darbu prezidentas vadino apsikeitimą žvalgais su Rusija, o klaidą apibūdino taip: „Neturėjau telegenetinių galių išskaityti iš kandidato kaktos jo galimo gyvenimo arba veiklos kelio artimiausius mėnesius.“
Vertindamas pastaruoju metu, ypač per koronaviruso pandemiją, nukritusį savo reitingą, G.Nausėda šyptelėjo, kad jis „nukrito iš pirmos vietos į pirmą“.
„Mes kaip nors susigyvensime su šiuo švytuoklės principu ir susikoncentruosime į darbus, kurie yra svarbiausi“, – teigė jis ir pridūrė, kad gal ne viską visuomenė iškart priims ir supras, tačiau vylėsi, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai bus įvertinta.
Be to, jis džiaugėsi, kad buvo pakeistas valstybės požiūris į skurdžiausią visuomenės dalį – pensininkus.
Per metus G.Nausėda vyko 18 vizitų į užsienį, parengė 14 įstatymų pakeitimų projektų, vetavo dešimt įstatymų, iš kurių Seimas atmetė du.
Plačiau apie prezidento veiklą per pirmuosius kadencijos metus skaitykite specialiame 15min multimedijos pasakojime.
G.Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną.