Pirmąją interviu dalį apie savivaldos rinkimus galite skaityti čia: G.Nausėda įvertino rinkimų rezultatus: blogos tendencijos valdantiesiems.
Interviu temos
- Galimi mokesčių pakeitimai
- Pranešėjo skandalo vertinimas: VSD tapo taikiniu
- Visuotinio šaukimo idėja
- Pokalbis su Volodymyru Zelenskiu
- Karo Ukrainoje perspektyvos
Dėl nevykdomų Lietuvos vyriausybės pažadų peržiūrėti mokesčių lengvatas ir nekilnojamojo turto mokestį Europos Komisija kol kas įšaldė dalies europinės paramos išmokėjimą Lietuvai.
Tačiau G.Nausėda pabrėžė, kad procesas negali virsti reformos imitacija ES lėšoms gauti – jo teigimu, mokesčių sistema turi būti peržiūrima taip, kad taptų teisingesnė.
– Netrukus prasidės Seimo pavasario sesija. Jos metu Vyriausybė žada pristatyti mokesčių reformą. Kaip Jūs manot, kuriuos mokesčius reikėtų keisti?
– Norėtųsi, kad mes suprastume mokesčių reformos reikšmę žvelgdami į ją ne į kaip kriterijų ES pinigams gauti, nes tikrai nėra tikslas, kad mes imituotume mokesčių reformą, nuramintume Europos Komisiją ir gautume lengvesnę prieigą prie Europos pinigų.
Mokesčių reforma pirmiausia svarbi ir reikšminga dėl to, kad mes turime ištaisyti tam tikrus netolygumus ir netgi pasiekti tam tikros didesnės mokesčių sistemos socialinės orientacijos. Jeigu tas tikslas būtų atlieptas, aš sakyčiau, kad mes tikrai padarėme labai gerą darbą likus labai nedaug laiko iki kitų Seimo rinkimų.
Šiandien nesu labai entuziastingai nusiteikęs tos reformos atžvilgiu, kadangi žinau, kokia egzistuoja nuomonių įvairovė įvairiais klausimais, tačiau jeigu Vyriausybė pristatys tam tikrą paketą, mes ketiname aktyviai dalyvauti ir, be jokios abejonės, patys ketiname siūlyti tam tikrus dalykus, kurie mums atrodo svarbūs.
Pavyzdžiui, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio spartesnio artinimo prie minimalios mėnesinės algos dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms – sustiprinti NPD socialinę dedamąją.
Taip pat tikiuosi ir gal čia net nereikės mūsų atskiros iniciatyvos, kad visi rastume bendrą sutarimą, nes ir Prezidentūroje vykusio pasitarimo metu visi konstatavome tą patį, kad verslas, kuris iki šiol naudojosi mokesčių lengvata investiciniams projektams įgyvendinti, kad jis turėtų tam tikrą sąlygų pastovumą ir po 2023 metų.
Šios lengvatos taikymas baigiasi ir jau dabar būtų labai gerai žinoti, ypač investuojančiam verslui, kad šitos sąlygos neblogės, nes mums labai reikia Lietuvoje pasiekti, kad verslo ir investicijų sąlygos būtų maksimaliai palankios.
Kitoje pusėje mes turime gana rimtų ir svarių veiksnių, kurie yra vertinami kaip rizikos veiksniai. Man tenka labai daug bendrauti su pasaulio kompanijų vadovais kviečiant juos pasinaudoti investicijų Lietuvoje galimybėmis ir plėtoti verslą čia.
Akcentuojamas geopolitinis veiksnys, kurį mums reikia permušti, suteikiant verslui geras mokestines sąlygas
Tikrai jie labai neblogai žino mūsų pasiekimus ekonomikos srityje, kad per pandemiją mes nesusitraukėme, kad mūsų eksportas diversifikuotas, kad verslas labai išradingas šituo požiūriu. Darbo jėgos privalumus ir mūsų darbuotojų gebėjimus, talentą jie vertina, bet visą laiką stipriau arba ne taip stipriai akcentuojamas geopolitinis veiksnys, kurį mums reikia permušti, suteikiant verslui geras mokestines sąlygas, kad jis norėtų prisidėti prie Lietuvos ekonomikos progreso.
Tai štai tokie dalykai mokesčių reformos kontekste, man atrodo, labai svarbūs. Yra dar klausimų, susijusių su tam tikrų lengvatinių tarifų suvienodinimu, bet čia turbūt jau nebesileiskime į detales.
– Kiek eurų siūlytumėt kelti NPD, apie kurį kalbėjote, ir kiek žmonių tai paliestų?
– Šiuo metu aš tikrai negalėčiau konkretizuoti, nes aš pirmiausia norėčiau pamatyti, kokia yra nuotaika Seime ir ar apskritai šita NPD diferencijavimo idėja susilauktų pritarimo. Mano nuomone, tai tikrai būtų svarbu pasiekti.
Bet tuo atžvilgiu, kad MMA pastaruoju metu augo ganėtinai sparčiai, net ir didinant NPD mums vis dar nepavyksta smarkiau priartėti prie MMA dydžio, todėl NPD turėtų augti gana reikšmingai, idant vaidintų savo tam tikrą skatinamąją funkciją.
Detales mes tikrai netrukus sudėliosime ir pateiksime visuomenei.
– Kalbant apie mokesčių reformą, minimi keli dalykai, pajamų apmokestinimo suvienodinimas, nekilnojamojo turto mokesčio plėtimas, automobilių mokestis. Kokia yra jūsų pozicija šitų galimų pakeitimų atžvilgiu?
– Mes turime mokesčių sistemą ir jeigu jau kalbame apie mokesčių reformą, tai tikrai turėtume kalbėti apie kompleksiškumą ir sistemiškumą. Galimas dalykas, kad kai kurių mokesčių tarifai gali padidėti, bet neturėtų atsitikti taip, kad po šitų pakeitimų žmonės konstatuotų, kad – na, žiūrėkite, prisidengia gražiais žodžiais, iškėlė kažkokius labai gražius tikslus, bet de facto viskas virto tuo, kad mes priversti mokėti gerokai didesnius mokesčius.
Ypač turime žiūrėti socialiai pažeidžiamų grupių situaciją, kaip ji keičiasi: pensininkai, kitos socialiai pažeidžiamos grupės, – po tų mūsų mokesčių pakeitimų jų padėtis blogėja ar ne.
Tai vienoje vietoje mokesčių tarifai gali padidėti arba atsirasti NT mokesčio tam tikri elementai, bet turime žiūrėti, kad kitose vietose mes pasiektume mokesčių naštos lengvinimą. Bendra mokesčių suma, palyginti su BVP, pastaruoju metu šiek tiek padidėjo, ji nepadidėjo tiek, kiek mes galbūt norėtume, bet visgi tai rodo, kad mūsų ekonomikos potencialas yra geriau išnaudojamas ir fiskaline prasme – valstybės biudžetas surenka daugiau mokesčių ne dėl to, kad didina mokesčius, bet dėl to, kad mes tiesiog geriau juos surenkame.
– Dar viena tema – pavasario sesijoje politikai taip pat siūlo atlikti skirtingus parlamentinius tyrimus dėl VSD veiklos, ką jūs apie tai manot?
– Jeigu aš gerai prisimenu, toks tyrimas – turbūt galima jį pavadinti tyrimu – buvo atliktas praktiškai 2019–2020 metais. Ir man atrodo, kad tuo metu arba bent jau buvo galima susidaryti įspūdį iš Seimo narių pasisakymų, kad buvo gauti atsakymai į visus klausimus dėl to aspekto, kaip VSD elgėsi rinkimų metu.
Neatrodo, kad per tą laiką būtų atsiradę kažkokios esminės informacijos, dėl kurios tą tyrimą reikėtų atnaujinti, bet aš visiškai normaliai žiūriu į šitą procesą – taip, tyrimą galima atnaujinti, komisiją galima formuoti, tik klausimas – ar nesibaigs viskas taip, kad bus užduoti tie patys klausimai ir gauti tie patys atsakymai, nes kol kas man susidaro toks įspūdis.
Per tą laiką įvyko ir tam tikrų pokyčių – skirtingai nuo 2019–2020 metų, mes matome, kad pranešėjo asmenybė tapo žinoma, net ir pats pranešėjas šito nebeneigia.
Įvertinant tai, kur pranešėjas dabar dirba, atsiranda tam tikrų pamąstymų ir dėl jo motyvacijos, ir tam tikrų aspektų, kuriais jis pasisako apie VSD veiklą, tai čia ne mano žinios, bet šitos žinios jau buvo pateiktos viešai erdvei ir todėl kilo tam tikrų abejonių dėl paties pranešėjo tikrųjų motyvų keliant į viešumą šią istoriją.
– O jums pačiam kyla abejonių dėl tikrųjų pranešėjo motyvų?
– Aš nenoriu dabar kaltinti pranešėjo kažkokiomis nuodėmėmis, turbūt geriausia, kad pats žmogus galėtų pasakyti.
Aš neatmetu, kad jis pačių gražiausių motyvų vedinas kėlė šituos klausimus, bet matome, kad tam tikri aspektai, kurie dabar vis labiau ryškėja ir patenka daugiau tiesos arba tam tikrų faktų į viešąją erdvę, leidžia tuo ir suabejoti, todėl aš neatliksiu komisijos arba Seimo darbo šiuo atveju, nes savo atsakymus aš esu pateikęs labai konkrečiai ir labai aiškiai.
Man atrodo, kad vis dėlto visa šita byla, jeigu taip galima pavadinti, ar šitas procesas yra nukreiptas į VSD. Be to, labai gaila, kad šiuo metu taikiniu tapo VSD – tokiu metu, kai visos mūsų saugumo institucijos turi dirbti labai sutelktai, visi turime pasitikėti vieni kitais maksimaliai, nes valstybei tikrai egzistuoja realios grėsmės išorėje.
Jeigu vienokios ar kitokios grupės, kurios galbūt jaučiasi įskaudintos arba pralaimėjusios po to, kai VSD savo laiku atliko vadinamojo valstybininkų klano veiklos analizę, jos siekia revanšo, tai manau, kad dabar revanšo siekimas tokiomis aplinkybėmis yra labai netoliaregiškas ir labai pavojingas valstybei.
– Kalbant apie knygą „Pranešėjas ir prezidentas“, kodėl ją pavadinote „užsakomąja žurnalistika“?
– Na, aš pirmiausia atkreipiau dėmesį, kad visada tokios knygos yra užsakomos ir šiuo atveju „Laisvės TV“ yra tos knygos užsakovas.
Aš tikrai dabar nenorėčiau kelti tam tikrų faktų, nes man kolegos pasakė, kad yra ir tam tikrų tiesiog faktinių klaidų ar neteisingos informacijos. Manau, kad ne tai yra svarbiausia.
Svarbiausia yra tai, kad mes išsiaiškintume iki galo tas vietas arba tas problemas, kurios dabar yra keliamos ir kurios yra susijusios su tikrai rimtais dalykais – ne kažkokiais subjektyviais pastebėjimais arba kažkokio asmens papasakojimais, bet pirmiausia su mūsų saugumo institucijų veikla.
Tai, be abejo, šitoje vietoje jokių nesusipratimų neturi likti, turime išsiaiškinti viską iki galo ir toliau dirbti, nes be tų grėsmių, į kurias aš jau atkreipiau dėmesį, yra dar vienas labai svarbus įvykis, į kurį dabar mūsų visų žvilgsniai yra nukreipti – NATO viršūnių susitikimas, kuris įvyks Vilniuje.
Dėjome daug pastangų, kad jis įvyktų būtent Vilniuje ir būtent tokiu laikotarpiu, kurio lengvu nepavadinsi. Su Vilniaus viršūnių susitikimu siejama dideles viltis ir labai tikiuosi, kad visi neaiškumai, visi neapibrėžtumai bus išspręsti iki viršūnių susitikimo ir mums nereikės gaišti laiko tam.
– Dar viena aktualija – šiandien vyko Valstybės gynimo tarybos posėdis. Kokie sprendimai jame priimti?
– Šiandien VGT svarstėme VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos pristatymą. Tikrai galima pasidžiaugti, kad mūsų saugumo institucijos dirbo gana efektyviai ir svarbiausia – kokybiškai.
Ypač numatant galimą karo Ukrainoje pradžios datą, buvo gana tiksliai identifikuota, kada karas gali prasidėti ir kokiu scenarijumi jis gali pasisukti, taip pat buvo įvertinta tai, kad mūsų institucijų medžiagą labai vertina mūsų sąjungininkai ir tikrai turime daug indikacijų, kad ja yra pasitikima ir naudojamasi aukščiausiu lygiu.
Žinoma, vertinome, kiek mūsų žvalgybos institucijų veikla atitinka dabartinius poreikius – konstatavome, kad iš esmės atitinka ir reikia daryti viską, kad šitos institucijos galėtų dirbti normaliai, galėtų investuoti, pasitelkti geriausius specialistus, nes kaip ir daugelyje kitų viešojo gyvenimo vietų, iš tikrųjų, konkurencija dėl gerų specialistų yra labai intensyvi. Taigi valstybė turi žengti koja kojon, kad neprarastų tų geriausių specialistų, kurie yra nepaprastai vertingi ir jų nėra tiek daug.
Kalbėjome dar ir apie tam tikrus planus mūsų kariuomenės modernizavimo srityje, bet kol kas šiandien apsikeitėme nuomonėmis tik dėl tam tikrų idėjų ir sutarėme, kad kitame VGT posėdyje galėsime aptarti mūsų kariuomenės plėtros ilgametę perspektyvą.
– Kalbama apie divizijos kūrimą?
– Buvo diskutuota ir apie tai taip pat.
– Ar yra kažkoks konkretesnis kariuomenės vystymo planas?
– Jis įgyja tam tikrus konkretesnius metmenis, tačiau kalbėti apie labai konkretų planą ir dar svarbiau – planą, kuris būtų pagrįstas tvirtais ir nuolatiniais, pastoviais finansavimo šaltiniais, – apie tai šiandien kalbėti dar, deja, negalima.
Turime suprasti labai aiškiai, kad mes tikrai puoselėjame ambicingus tikslus modernizuodami mūsų kariuomenę, tačiau tai negali būti pakabinta ore ir mes turime labai tiksliai įvertinti finansinį poreikį ir valstybės galimybes finansuoti tokius planus. Žinoma, suderinti su mūsų sąjungininkų rizikos analize, geopolitinės situacijos analize ir tais regioniniais planais arba bendraisiais gynybos planais, kurie turi būti patvirtinti dar iki Vilniaus viršūnių susitikimo.
– Pavasario sesijoje Seime ketinama pristatyti ir šauktinių reformą, kaip jūs manot, ar nėra vėluojama su sprendimais šioje srityje?
– Aš manau, kad geriau jau tegul būna vėluojama negu daroma paskubomis ir neapgalvojus pasekmių.
Tam tikrą apsikeitimą nuomonėmis mes jau turėjome – tiek VGT, tiek ir krašto apsaugos ministras pristatė kitoms valdžios institucijoms, tačiau šiandien dar tikrai būtų ankstoka sakyti, kad dėsime visus taškus ant „i“, nes yra tam tikrų klausimų ir visuomenėje, ir tarp specialistų. Turime į tuos klausimus atsakyti.
– Ar jūs pats turite viziją, kaip turėtų atrodyti visuotinis šaukimas?
– Kol kas leiskime pirmiausia susidaryti ir suformuokime reikiamą infrastruktūrą tam, kad pereitume sklandžiai prie visuotinio šaukimo, nes čia tikrai nėra tas sprendimas, kuris daromas ad hoc – mes pirma nusprendėme, o paskui galvojame, kaip tai įgyvendinsime.
Yra pagaliau ir tam tikrų demografinio pobūdžio iššūkių, į kuriuos reikia atsižvelgti. Šauktinių skaičius negali didėti dėl demografinių priežasčių, plius pridėkime sveikatos tam tikrus klausimus ir mes matome, kad tas srautas vaikinų arba merginų, kurie gali papildyti mūsų šauktinių gretas, yra limituotas. Turime tam tikrų kūrybiškų metodų, bet svarbiausia, kad tas kūrybiškumas nesibaigtų tiesiog prastu pasiruošimu.
Šioje vietoje susiduria keletas tikslų: viena vertus, norisi kokybiško pokyčio ir kokybiško personalo, o, kita vertus, mes suprantame, kad mums reikia ir didinti rezervistų skaičių, apskritai didinti savo kariuomenės gyvąją jėgą. O tai nėra taip paprasta padaryti visuomenėje, kuri dėl senėjimo ir demografinių priežasčių neauga – pasakykime taip, švelniai tariant.
– Visai neseniai minėjome karo Ukrainoje metines. Aš norėčiau grįžti šiek tiek į praeitį – prieš metus, karo išvakarėse, lankėtės Kyjive. Ar galėtumėt atskleisti daugiau pokalbio su Volodymyru Zelenskiu detalių?
– Nuo to laiko buvo daug pokalbių su juo ir Kyjive, ir Briuselyje, bet tąkart mes tikrai kalbėjome apie tai, kad, kaip pats Volodymyras išsireiškė, karas prasidės 24 arba 48 valandų laikotarpiu. Kitaip tariant – jie jau disponavo visa informacija, kuri leido manyti, kad ataka tikrai bus.
Tiesa, gal buvo dar tam tikras informacijos neapibrėžtumas, kokios bus pagrindinės kryptys, ir vis dėlto tikėtasi didžiausio smūgio šalies rytuose. Kaip išaiškėjo, tą smūgį vis dėlto buvo mėginama suduoti Kyjivui. Ir tikrai tik Ukrainos didvyrių narsai. Taip pat, svarbiausia, jų gebėjimui kovoti galima priskirti nuopelnus, kad ši ataka, kuri buvo labai pavojinga, be to, buvo visiškai priartėjusi prie Kyjivo, kad ji buvo sustabdyta.
Tai buvo kertinis karo elementas, per kurį nepasiteisino Vladimiro Putino blickrygo scenarijus. Blickrygas reiškė, kad tam tikri marionetiniai vadovai jau šmirinėjo aplinkui ir jau tikėjosi, kad netrukus galės perimti pareigas iš nuverstos teisėtos Ukrainos valdžios. Šitas scenarijus neišsipildė.
Na, o po to, kaip matome, tikrai dėl sėkmingos ir didvyriškos Ukrainos tautos kovos Rusija įklimpo šiame kare ir ne tik tą dieną. Ir pokalbį su Volodymyru Zelenskiu prisimenu, bet prisimenu ir tai, kokios po to prasidėjo dienos.
Kitą dieną keliavau į Briuselį ir ten, Europos Vadovų Taryboje, sprendėme klausimą dėl to, kokios sankcijos turėtų būti pritaikytos Rusijai – pamačiau visai kitus savo kolegas arba bent jau didžiąją dalį jų. Pamačiau tuos žmones, supratusius, su kuo susidūrėme ir kas yra Rusija iš tikrųjų. Tai leido mums priimti tą patį svarbiausią sankcijų paketą, po kurio sekė jau 10 sankcijų paketų.
Po to, kitą dieną, jau karo antrą ar trečią dieną, atsimenu, kad vykau į Berlyną kartu su Lenkijos premjeru ir kalbėjomės su kancleriu Olafu Scholzu bei sakėme, kad ginklai, ginklai ir dar kartą ginklai, nes šitie gyvybės žiletai, ar kaip juos čia pavadinti – šarvai, jie tikrai nesprendžia problemos. Ir tai yra net šiek tiek juokinga, turint omenyje, apie kokį karą kalbame. Be to, kad Vokietija turi imtis lyderystės.
Kaip matote Vokietija per tą vienerių metų laikotarpį nuėjo gana didelį kelią permastydama savo vaidmenį. Ir jeigu kas nors kritikuoja, pagrįstai ar nepagrįstai, kad Vokietija per lėtai priima sprendimus, pirmiausia užimkime tam tikrą distanciją ir pasižiūrėkime, ką Vokietija, kokį kelią ji nuėjo per tuos vienerius metus – tada suprasime, kad tikrai atsirado ir daugiau ryžto ir, svarbiausia, tos baisios grėsmės suvokimo.
Ta baisi grėsmė nėra tik Ukrainos, Baltijos šalių ar Lenkijos problema, tai yra visų mūsų problema, kadangi susiduriame su režimu, kuris nežino ribų ir kuris užėmęs vieną forpostą tikrai judės kito link – šitą turime labai gerai suvokti ir priimti sprendimus.
– Kaip manote, kur Ukraina bus po metų?
– Aš labai noriu, kad po metų Ukrainoje būtų taika. Manau, kad ši valstybė, išgyvenusi šitą košmarą, tikrai atsistos ant kojų, nes aš matau, kokia stipri yra ta tauta, kokia talentinga yra ta tauta, ir pagaliau Ukrainos potencialas – žemės, taip – ekonomika šiuo metu sugriauta, bet ir jos geografinė padėtis, ir, svarbiausia, tas didžiulis pasaulio dėmesys, kuris dabar nukreiptas į Ukrainą. Kalbame apie Ukrainos ekonomikos atstatymą, apie finansinę pagalbą.
Visa tai leidžia manyti, kad jeigu vėl būtų taika, Ukraina labai greitai atsistotų ant kojų ir, ko gero, būtų labai greitai modernizuota. Tai šią viziją aš tikrai matau, bet aš suprantu, kad šiandien matant tai, kas darosi Donbase ar kitose Ukrainos vietose, labai sunku per tuos karo dūmus, karo ugnis įžvelgti tą šviesiąją, gražiąją viziją.
Bet aš labai tikiu, kad mes po truputį jos link artėjame.
