1. Klimato kaita. ES šalys sieks patvirtinti tikslą iki 2050 metų užtikrinti, kad bendrijos ekonomika neturėtų neigiamos įtakos klimatui. Tokiam įsipareigojimui dar birželį priešinosi Lenkija, Čekija ir Vengrija, tačiau jas perkalbėti tikimasi pasiūlius papildomą europinį finansavimą. Iš principo remiantis šį tikslą G. Nausėda taip pat turėtų pristatyti Lietuvos poziciją, kad kovai su klimato kaita reikia numatyti pinigų būsimajame ES biudžete bei užtikrinti bendrijos ekonomikos konkurencingumą.
Europos Vadovų Tarybos metu taip pat gali kilti diskusijos, ar nereikia keisti šalių įsipareigojimo dėl išmetamųjų dujų 2030 metams. ES yra sutarusi iki 2030 metų į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti mažiausiai 40 procentų. Gruodį darbą pradėjusi Europos Komisija ketina siūlyti šią ribą padidinti iki 50-55 procentų. Lietuvos institucijos skaičiuoja, kad vien dabartiniams įsipareigojimams įgyvendinti Lietuvoje reikės skirti 14 mlrd. eurų.
2. ES biudžetas. Tęsiantis ginčams dėl būsimojo bendrijos biudžeto 2021-2027 metams, ES šalių lyderiai turėtų įgalioti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles'į Michelį (Šarlį Mišelį) pradėti atskirus susitikimus su šalių lyderiais ir išklausyti jų pageidavimų. Šiuo metu sutarimo tarp ES šalių nėra tiek dėl to, koks turi būti būsimojo biudžeto dydis, tiek dėl prioritetinių programų, kurioms bus skiriami asignavimai. Lietuva siekia užsitikrinti didesnes nei numatyta projekte sanglaudos lėšas bei išmokas ūkininkams. Briuselyje svarstoma neeilinius šalių lyderių susitikimus dėl ES biudžeto surengti vasarį ir kovą, kur ir turėtų būti padėtas galutinis taškas derybose.
3. „Brexit'as“. ES šalių lyderiai apie Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES diskutuos penktadienį, kai jau bus aiškūs Britanijos parlamento rinkimų rezultatai. Jeigu premjerui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) pavyks užsitikrinti daugumą, parlamentas turėtų patvirtinti „Brexit'o“ susitarimą ir Britanija bendriją turėtų palikti kitų metų sausio pabaigoje. Savo ruožtu Europos Vadovų Taryba turėtų inicijuoti derybas su Londonu dėl būsimų ateities santykių, svarbi susitarimo dalis bus susijusi su prekybos santykiais.
