„Prezidentas pabrėžė, kad turime būti pasiruošę visiems galimiems scenarijams, tačiau dabar svarbiausia tęsti diplomatines pastangas siekiant deeskaluoti situaciją“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
G.Nausėda taip pat atkreipė EVT Pirmininko dėmesį, kad Rusija didina savo pajėgas Baltarusijoje, kas sukelia papildomų grėsmių Baltijos šalių saugumui.
„Todėl mes telkiame sąjungininkus, kad būtų stiprinami NATO gynybiniai pajėgumai Lietuvoje ir Baltijos regione“, – teigė šalies vadovas.
Jis taip pat pabrėžė pasirengimą įvesti Rusijai papildomas sankcijas: tiek individualias asmenims, tiek sektorines.
Prezidentas akcentavo, kad geopolitinėms įtampoms augant ypač svarbi yra Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkų vienybė, taip pat – solidarumas su Ukraina ir parama jai.
Rusija netoli Ukrainos sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos, taip pat reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atveju jos lauktų sunkios pasekmės, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas. Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.