„Visos Baltijos valstybės yra nusiteikusios labai aiškiai, kad JAV dalyvavimas mūsų kolektyvinės gynybos sistemoje yra kritiškai svarbus veiksnys ir mes nelabai įsivaizduojame savo šimtaprocentinio saugumo be JAV įsitraukimo“, – antradienį žurnalistams Jonavos rajone, Rukloje, sakė šalies vadovas.
Pasak G.Nausėdos, Lietuva strateginės Europos autonomijos siekio netraktuoja kaip „kažkokios konkurencijos JAV dalyvavimui NATO veikloje“.
„Tai Lietuva traktuoja kaip papildantį NATO pajėgumus veiksnį, jokiu būdu tarp šitų dviejų dalykų negali būti jokios priešpriešos ir konkurencijos, nes priešingu atveju nukentės NATO gebėjimas tinkamai vykdyti savo misiją“, – kalbėjo jis.
Tą, anot šalies vadovo, jis pasakė ir Lietuvoje viešėjusiam Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.
Prancūzijos lyderis antradienį vykusioje diskusijoje su Vilniaus universiteto studentais sakė, kad Europa turi būti suverenesnė, daugiau investuoti į technologijas, gynybos pramonę, siekiant mažiau priklausyti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos.
„Gynybos Europa – tai frazė, kurios nebuvo galima tarti prieš penkerius ar dešimt metų. Mes įsivaizdavome, kad galime atiduoti savo gynybą į NATO rankas, tačiau šiuo metu mes jau įkūrėme fondą bendroms programoms vykdyti, turime struktūrinį bendradarbiavimą gynybos klausimais“, – kalbėjo E.Macronas.
„Negalime visada pasitikėti ta galia, kuri yra kitoje Atlanto pusėje, kuri gal dabar labiau kreipia dėmesį į Kiniją ir ne tiek daug dėmesio skiria mums. Todėl labai svarbu, kad mes galėtume patys apsisaugoti“, – tvirtino Prancūzijos prezidentas.
Kaip BNS antradienį komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, E.Macrono idėjos apie didesnį Europos vaidmenį užtikrinant saugumą nėra pagrįstos pačios Prancūzijos veiksmais.
„Tų kalbų nelydi didesnės išlaidos gynybai“, – pabrėžė politikos ekspertas.