„Bet kokie mokesčių pakeitimai niekada negali būti priimti kaip pjaunant peiliu per sviestą, jie visada yra susiję su tam tikrų visuomenės grupių pasipriešinimu“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdybos nariais penktadienį sakė G.Nausėda.
Jis siūlo Seimo rudens sesijoje paketą mokestinių pakeitimų, kurie leistų valstybės pajamas papildomai padidinti 100 mln. eurų jas skiriant spartesniam senatvės pensijų, išmokų neįgaliesiems augimui. Didžiąją dalį papildomų lėšų prezidentas siūlo surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą ir mažinant ūkininkams taikomą lengvatą dyzeliniam kurui.
G.Nausėda pabrėžė, kad negalima „kurti socialinių sprendimų vakuume arba tuščioje bazėje“, kiekvienam sprendimui, norint išvengti biudžeto deficito, būtina pasiūlyti lėšų šaltinį.
„Tai, ką mes siūlome šiandien, pirmiausia, tokie sprendimai, kurie radikaliai nekeičia mokestinės aplinkos, yra pakankamai prognozuojami ir juos realu įgyvendinti, nebent kas nors norėtų specialiai trukdyti“, – tikino jis.
Anot prezidento, mokesčių lengvatos dyzelinui pakeitimai praeityje „sukėlė didelių kontroversijų“, tačiau prezidentas sako siūlantis ne visiškai naikinti lengvatą, o sprendimus, kurie lengvatos dydį „padarytų priimtinesniu“.
„Bet vis dėlto sutikime, kad šiandien skirtumas tarp akcizo žymėtiems degalams ir tarp normalaus akcizo yra labai didelis. Jis, sakyčiau, sudaro prielaidas traktuoti ir atsirasti netgi šešėlinei prekybai, nes degalai yra gerokai pigesni“, – pabrėžė šalies vadovas.
Konkrečius projektus Seimui prezidentūra žada pateikti vėliau.
G.Nausėda taip pat siūlo Seimui nepmokestinamųjų pajamų dydį kitąmet didinti apie 10 proc., arba apie 30 eurų – tai sulaukė kritiškos „socialdarbiečių“ reakcijos.
„Žinoma, tai yra mažiau, nei tas pirminis siūlymas, kuris šiuo metu tebegalioja. Bet, kiek aš žinau, pats Vyriausybės planas taip pat yra stabdyti NPD didinimą ir netrukus tai bus padaryta“, – tikino G.Nausėda.
Konkrečius projektus Seimui prezidentūra žada pateikti vėliau. G.Nausėda pabrėžė, kad yra pasiryžęs įrodinėti kiekvieno sprendimo būtinybę.
„O jei nepavyktų vieno ar kito teisės akto įgyvendinti, visuomenė, be abejo, turi žinoti, kas nepriėmė, kodėl nepriėmė ir kokios buvo tikrosios to priežastys. Tai bus naudinga informacija prieš kitus Seimo rinkimus“, – tvirtino jis.
G.Nausėda akcentavo būtinybę ne tik įgyvendinti savo rinkimų pažadą kurti gerovės valstybę, bet ir laikytis finansinės disciplinos, „kad niekam nekiltų abejonių, jog Lietuva nesilaiko finansinės disciplinos ir gali susilaukti kažkokių nemalonių padarinių“.
Jis be kita ko žada teikti Korupcijos prevencijos, Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimus, suteiksiančius daugiau galių Viešųjų pirkimų tarnybai, siūlyti perpus mažinti plyno lauko kirtimų bendrą apimtį, Biudžeto sandoros įstatymo pakeitimais įpareigoti detalizuoti įstaigas, kiek jos lėšų skirs socialinei atskirčiai sumažinti.
Jis pabrėžė, kad atvirai rems ir kai kurias Seime registruotas iniciatyvas. Už šią „naujovišką poziciją“ po susitikimo padėkojo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Parlamento vadovas savo ruožtu sakė, kad Seimo prioritetai bus kitų metų biudžetas, socialinės atskirties, korupcijos mažinimas, švietimo reformų tąsa.
