G.Nausėda dėl vakcinacijos beda pirštu į Vyriausybės klaidas, bet kritikos sulaukia ir pats

Už koronaviruso pandemijos valdymą atsakinga Vyriausybė su Sveikatos apsaugos ministerija priešakyje sulaukia nemažai G.Nausėdos kritikos dėl vakcinacijos proceso.

Nuo vasaros pradžioje, pasak prezidento, galimai dirbtinai sulėtintų skiepijimosi tempų, darbuotojų testavimo jų pačių ar darbdavio lėšomis iki tikslingesnės bei kryptingesnės informavimo kampanijos stygiaus.

Aiškindama, kodėl G.Nausėda vetavo įstatymo pataisas dėl valstybės nekompensuojamo darbuotojų testavimo, prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sakė, kad iš principo ne žmogaus kaltė, kad jis dar nepasiskiepijo.

Ji išskyrė kelias pagrindines nenoro vakcinuotis nuo COVID-19 priežastis.

„Pirmoji – žmonės baiminasi ir turi neatsakytų klausimų dėl vakcinos poveikio. Antras dalykas – tikrai nemažai žmonių yra paveikti dezinformacijos, todėl reikia kovoti su šiomis dviem pagrindinėmis priežastimis“, – LRT radijui prieš kelias savaites komentavo I.Segalovičienė.

LRPK/ Roberto Dačkaus nuotr./Irena Segalovičienė

16 paketų rekomendacijų

Kaip rodo Statistikos departamento trečiadienį skelbiami duomenys, šiuo metu bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze yra pasiskiepiję 65,9 proc. gyventojų (iš viso 1 mln. 843 tūkst. 263 asmenys).

Iš jų pilnai pasiskiepiję 57 proc. gyventojų (1 mln. 593 tūkst. 922 žmonės).

Vyriausybei pateikus įstatymo pakeitimus dėl nesiskiepijusių darbuotojų testavimo jų pačių sąskaita, valdantieji aiškino, kad tai paskatins vakcinavimąsi.

G.Nausėda mano, kad skiepijimasis yra tik viena iš epidemiologinės situacijos valdymo sudėtinių dalių, tarp kurių taip pat ir testavimasis, atvejų atsekamumas bei gydymas.

15min pasiteiravo prezidentūros atstovų, kokių priemonių imasi ar imsis šalies vadovas kovodamas su nesiskiepijimo priežastimis, įvardytomis jo patarėjos.

Prezidento Komunikacijos grupės parengtame atsakyme teigiama, kad G.Nausėdos suburta Sveikatos ekspertų taryba per pastaruosius metus pateikė 16 paketų rekomendacijų pandemijos valdymui, tarp kurių labai daug dėmesio skiriama ir vakcinacijos skatinimo priemonėms.

„Štai po 2021 m. spalio 1 d. susitikimo su prezidentu Sveikatos ekspertų taryba tarp kitų priemonių vyresnių nei 65 m. gyventojų vakcinavimui spartinti rekomendavo valstybės lygmeniu koordinuojant parengti metodinės medžiagos rinkinius profesionaliems ir autoritetingiems informacijos apie vakcinas nuo COVID-19 teikėjams“, – aiškino prezidentūros atstovai.

Anot jų, prezidentas ne kartą yra pabrėžęs, kad sveikatos ekspertų rekomenduojama, gerąją tarptautinę praktiką atitinkanti vieninga informavimo apie vakcinaciją kampanija yra būtina prielaida kovai su dezinformacija ir turi būti įgyvendinta Lietuvoje.

„Vyriausybės aukščiausio lygio prioritetas vis dar turi būti skirtas senjorų vakcinacijai, nes vyriausiųjų Lietuvos žmonių skiepijimo skaičiai išlieka prasti. Taip pat reikalingos tikslinės informavimo ir konsultavimo kampanijos tautinėms mažumoms“, – sakoma prezidento Komunikacijos grupės atsakyme.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prie Nemenčinės poliklinikos

Kartu pridurta, kad sėkminga vakcinacijos nuo COVID-19 programa gali būti sukurta tik supratus ir tinkamai reaguojant į žmonių, bendruomenių įsitikinimus, rūpesčius bei lūkesčius, susijusius su vakcina ir liga.

Nurodoma, kad Sveikatos ekspertų taryba pateikia ir veiksmingų vakcinacijos priemonių sąrašą, kuris daugelyje Lietuvos savivaldybių esą padėjo pasiekti pakankamai aukštą vakcinacijos lygį.

„Ekspertai akcentuoja aktyvų vietos bendruomenių ir NVO įtraukimą ir glaudų bendradarbiavimą su jomis, vietos lyderių įsitraukimą ir asmeninį jų pavyzdį, šiltą žmogišką ryšį ir rūpestį kiekvienu asmeniu, pozityvumą ir motyvavimą, o ne gąsdinimus.

Prezidentas pritaria ekspertų siūlymui, kad turi būti sukurta veiksminga individualaus senjorų konsultavimo ir informavimo dėl vakcinavimo ir su juo susijusių asmens sveikatos klausimų sistema“, – teigė prezidentūros atstovai.

Jie sakė, kad prezidentas taip pat atkreipia dėmesį į labai svarbų ekspertų siūlymą sudaryti galimybę nustatyti senjorų imuniteto statusą nemokamais antikūnų testais.

Visas ekspertų rekomendacijas po susitikimo su prezidentu spalio 1 dieną galite rasti čia.

Strateginės pandemijos valdymo kryptys buvo aptartos ir G.Nausėdos inicijuotame politinių partijų lyderių susitikime.

Problemas žinome visi

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja R.Urbonaitė pastebėjo, kad G.Nausėda kadencijos pradžioje kalbėjo apie tai, jog nebus pasyvus vidaus politikos dalyvis.

Todėl, pasak jos, natūralu, kad susiduriant su tokio masto problema ir krize, kaip koronaviruso pandemija, norėtųsi proaktyvaus prezidento, kuris savo pavyzdžiu rodytų, kaip kelti žmonių sąmoningumą, pats, naudodamasis tuo, jog turi geriausią reitingą tarp politikų ir didžiausią visuomenės pasitikėjimą, skatintų gyventojus skiepytis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rima Urbonaitė

„Tačiau mes matome gana keistus epizodus, kalbant apie prezidentą. Mes nematėme prezidento, kuris galvotų, kad, pavyzdžiui, reikia informuoti žmones apie tai, jog jis skiepijosi antrą kartą. Mes apie tai sužinojome visai atsitiktinai, – komentavo politologė.

– Pirmosios ponios vakcinacija taip pat buvo apgaubta tokiu rūku. Ir aš manau, kad buvo labai daug keistos komunikacijos, nors, kaip galiausiai paaiškėjo, buvo tam tikros medicininės priežastys. Bet kol paaiškėjo, kad jos buvo, daug spėjo vandens nutekėti. Aš pati mačiau daug komentarų viešojoje erdvėje, kur tiesiog paprasti žmonės, komentatoriai rašė, kad, taip, vadinasi, (ji – 15min) yra prieš. Ir čia reikia suvokti, kad net menkiausios abejonės pasėjimo reikėjo vengti kaip nežinia ko.“

Taip pat R.Urbonaitė išskyrė G.Nausėdos, jos žodžiais, paflirtavimą su pasisakančiaisiais prieš vakcinaciją ir nepasakymą tiems žmonėms, kaip svarbu skiepytis nuo COVID-19.

Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė

Esą neišnaudotos ir kitos progos.

„Nei, pavyzdžiui, Seime skaitant metinę kalbą, nei per metinę ataskaitą liepos mėnesį. Taip, buvo kritikos Vyriausybei, tas klausimas buvo minimas, bet paskatinimo skiepytis – tokių žodžių aš neišgirdau, nors jų labiausiai laukiau. Paskui mes vėl matėme kažkokį nevykusį apsilankymą restorane ir taip toliau.

Kitaip tariant, aš nesakau, kad prezidentūra arba prezidentas neragina žmonių skiepytis, bet tai yra kažkokia keista komunikacija ir skirtingų žingsnių, vos ne vienas kitam prieštaraujančių žingsnių, kakofonija, kuri, beje, manau, pakankamai rimtai neprisidėjo prie raginimo skiepytis“, – sakė MRU dėstytoja.

R.Urbonaitės nuomone, kritikuodamas Vyriausybės komunikacinę kampaniją G.Nausėda buvo teisus. Tačiau ji pasigedo prezidento komunikacijos kampanijos.

Dėl to esą kyla klausimas, kaip šalies vadovas šioje situacijoje suvokia savo vaidmenį.

„Nes vėlgi prezidentūra žaidžia tokį tarsi pingpongą. Kada yra paranku, tada jie transliuoja žinią – mes būsime aktyvūs vidaus politikoje. Kai jiems yra nelabai paranku, aš esu girdėjusi iš pačios ponios I.Segalovičienės, kad ji mato prezidentą kaip tokį moderatorių, kaip filtrą. Tai, palaukite, čia jau nesi aktyvus veikėjas ir proaktyvus vidaus politikoje. Tai apsispręskite.

Lygiai taip pat aš, beje, buvau girdėjusi apie kažkokį mistinį 16 punktų planą. Kur jis yra, aš irgi nelabai suprantu“, – pabrėžė politologė.

R.Urbonaitės teigimu, ir nieko neišmanydama apie vakcinacijos proceso skatinimą ji galėtų pasiūlyti tokius bendrus dalykus, kokius nurodo prezidentūra.

Prezidentūra žaidžia tokį tarsi pingpongą.

Ji neabejoja, kad Sveikatos ekspertų taryba turėjo ir turi grynai ekspertinių siūlymų, tačiau jų viešinimo nėra.

Kartu politologė pažymėjo nevertinsianti, o istorijai paliksianti prezidentūros žinutę, kad nepasiskiepiję žmonės yra nekalti.

„Tai aš įvertinčiau prezidento vaidmenį visame šitame vakcinacijos problemos sprendime kaip labai kontroversišką, kaip gana išplautą, kai tu negali suprasti viso bendro paveikslo. Tos paveikslo dalys kartais atrodo labai skirtingos ir į vieną visumą nesusilieja“, – galvoja MRU dėstytoja.

Problemas, kurias įvardija G.Nausėda, kaip pažymėjo R.Urbonaitė, žinome visi. Klausimas, ką prezidentas gali padaryti.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./I.Šimonytė, V.Čmilytė-Nielsen, G.Nausėda

Ji darsyk pakartojo: kodėl ne prezidentui, aukščiausius reitingus turinčiam politikui, kalbėti apie vakcinacijos svarbą?

„Prezidentūrai pirmiausia reikia aiškiai įvardyti savo poziciją, aiškiai apsispręsti, ar jie tik komentuoja, ar jie tikrai veikia proaktyviai. O tas proaktyviai reiškia ne tiktai dangstytis po ekspertų taryba ir jos skėčiu, bet ir patiems imtis konkrečių veiksmų.

Jeigu jūs kritikuojate komunikacinę kampaniją, prašau, turite visas galimybes daryti komunikacinę kampaniją tiek, kiek gali prezidentūra su savo žmogiškaisiais ištekliais ir pačiu prezidentu bei pirmąja ponia. Viskas. Reikia pradėti tiesiog elementariai aiškiai save pozicionuoti. Šitas mėtymasis yra daug labiau žalingas, negu kad būtų viena ar kita pozicija. Dabar ta žala, man atrodo, yra padaryta gana rimta“, – teigė MRU dėstytoja.