„Mes turime atsižvelgti į tai, kad mūsų žmonės, mūsų šalis priėmė labai nemažai žmonių iš Ukrainos, bėgančių nuo karo baisumų, iš Baltarusijos, bėgančių nuo režimo baisumo“, – Molėtuose ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
„Manau, kad tai nepakankamai adekvačiai atspindėta šitame solidarumo mechanizme, kadangi tai yra lygiai tokie patys žmonės kaip ir iš Viduržemio jūros kraštų. Jie (Ukrainos karo pabėgėliai – BNS) bėga, skirtingai nuo tų žmonių, nuo realaus karo, kuriame yra visos su tuo karu susijusios baisybės“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo paklaustas apie Bendrijoje svarstomą naują migracijos politiką ir galimus Lietuvos pasirinkimus. Joje numatytas privalomas dalyvavimas solidarumo mechanizme, pagal kurį kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma.
Valstybė pasirinktų, ar sutinka priimti migrantus, ar vietoj to sumoka piniginį įnašą. Tuomet skaičiuota, kad per metus susidarytų apie 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Tokiu atveju Lietuvai būtų tekę 158 migrantai arba 3,18 mln. eurų per metus.
Šiuo metu dauguma nelegalių migrantų atvyksta iš Afrikos į Graikiją ir Italiją, pastaruoju metu ypač jų daug atplaukia į Lampedūzos salą Italijoje.
Savo ruožtu Baltijos šalys ir Lenkija pastaruosius kelerius metus susiduria su neteisėtos migracijos antplūdžiu ir dėl jo organizavimo kaltina Minską.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Paklaustas apie Lietuvos galimybę priimti iš Kalnų Karabacho bėgančius žmones, G.Nausėda teigė, kad „Lietuva jau šiandien solidarumo prasme daro labai daug“.
Jerevanas skelbia, kad iš šio regiono į Armėniją pasitraukė daugiau kaip 65 tūkst. žmonių.
