G.Nausėda kalbėjo po to, kai Kremlius antradienį įspėjo Lietuvą, kad Maskva į ES sankcijomis įvestą prekių tranzito į Kaliningradą draudimą atsakys taip, kad Baltijos valstybės piliečiai pajustų skausmą.
Maskvos ir Vakarų santykiams dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasiekus žemiausią lygį per pusę amžiaus, Lietuva, remdamasi ES sankcijų taikymo taisyklėmis, uždraudė ES sankcijomis įvertintų prekių tranzitą per savo teritoriją į Kaliningradą ir iš jo.
Kaliningradas yra įsiterpęs tarp NATO narių Lenkijos ir Lietuvos ir yra aprūpinamas geležinkeliais per Lietuvos teritoriją.
Penktadienį Lietuva uždarė šį maršrutą plienui ir kitiems juodiesiems metalams iš žemyninės Rusijos gabenti, teigdama, kad privalo tai padaryti pagal tą dieną įsigaliojusias ES sankcijas.
„Esame pasiruošę ir esame pasirengę nedraugiškiems Rusijos veiksmams, tokiems kaip atjungimas nuo BRELL (elektros tinklų) sistemos ar kitiems“, – interviu „Reuters“ trečiadienį sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Praėjus trisdešimčiai metų po atsiskyrimo nuo tuometinės Sovietų Sąjungos ir septyniolikai metų nuo įstojimo į ES, Baltijos šalys Lietuva, Latvija ir Estija vis dar priklauso nuo Rusijos dėl stabilaus elektros energijos tiekimo.
Tačiau pernai Lietuva savo elektros jungtyje su Lenkija įrengė įrangą, kad galėtų greitai prisijungti prie žemyninės Europos tinklo, taip apsidrausdama, jei Rusija nutrauktų elektros energijos tiekimą ir dėl to galėtų kilti elektros energijos tiekimo sutrikimų.
1,6 mlrd. eurų (1,94 mlrd. JAV dolerių) vertės ES finansuojamu projektu siekiama 2025 m. Baltijos šalis atjungti nuo bendro su Rusija ir Baltarusija elektros energijos tinklo ir pereiti prie decentralizuotos kontinentinės Europos elektros energijos sistemos.
Įsiveržimo nesitiki
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį pažadėjo atsakomuosius veiksmus, kurie „turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, o vyriausiasis ES pasiuntinys Maskvoje paragino Rusiją susilaikyti nuo „eskaluojančių žingsnių ir retorikos“.
G.Nausėda sakė: „Netikiu, kad Rusija mestų mums iššūkį karine prasme, nes esame NATO narė.“
Jis teigė, kad šią priešpriešą iškels kitą savaitę vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, kai aljansas svarstys, ar padidinti karių skaičių arčiausiai Rusijos esančiose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Baltijos šalyse.
„Nebūtų klaida, jei pasinaudotume šiuo pavyzdžiu (priešprieša), kad parodytume, kokia iš tikrųjų yra Rusija, kokius metodus ir grėsmes ji naudoja savo problemoms spręsti, – sakė G.Nausėda. – Tai galėtų nuraminti tuos, kurie sako, kad turime padėti Rusijai, kad išsaugotume veidą – o ji mums įžūliai grasina.“
G.Nausėda taip pat sakė, kad Lietuva jaučia kitų ES šalių solidarumą šioje priešpriešoje ir, artėjant ES sankcijų įvedimo terminams, plės prekių, kurioms draudžiama patekti į Kaliningradą, sąrašą.
„Jaučiame Europos Sąjungos palaikymą, nes tai yra Europos Sąjungos priimtas sprendimas“, – sakė jis.
„Laukiame kitų sankcijų įgyvendinimo etapų, ir būtų labai gerai, jei Europos Komisija paaiškintų jų turinį Rusijos valdžios institucijoms. Tai galėtų pašalinti kai kurias dabartines įtampas, kurios neatitinka nei Europos Sąjungos, nei Rusijos interesų“, – sakė „Reuters“ Lietuvos vadovas.
Rusijos užuominos apie atjungimą
Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis trečiadienį pareiškė, jog reaguodama į Lietuvos apribojimus kai kurių prekių tranzitui į Kaliningradą, Rusija galėtų atjungti Lietuvą nuo bendros BRELL sistemos.
„Be tranzito apribojimo Lietuvos vilkikų vairuotojams, svarstysime ir galimybę išjungti elektros tiekimo žiedą. Tai, žinoma, jautrus projektas Lietuvai, kaip ir Latvijai ir Estijai“, – Rusijos naujienų agentūros cituoja L.Sluckio pasisakymą televizijoje „Rossija 24“.
BRELL sutartis yra 5 valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.
Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos.
Už energetiką atsakingi visų trijų valstybių ministrai prasidėjus karui Ukrainoje Europos Sąjungą paragino spartinti šį procesą.
Rusija šeštadienį Kaliningrade atliks aštuonias valandas truksiantį elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą.
Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, esminio poveikio Lietuvos elektros tiekimui bandymas neturės – tuo metu ji veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais.
Iki šiol Kaliningradas atliko tris izoliuoto darbo bandymus: 2019 metais jis truko 72 valandas, 2020 ir 2021 metais – po 8 valandas.
Rugsėjį Lietuva taip pat planuoja atlikti izoliuoto darbo bandymą. Jo metu šalies elektros sistema bus pirmą kartą laikinai atjungta nuo IPS/UPS sinchroninės zonos ir dirbs salos režimu – visa šalyje vartojama elektra turės būti čia ir pagaminta arba tiekiama per nuolatinės srovės jungtis.
Pernai gruodį „Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė „PSE“ atliko bandymą, kurio metu dalis Lietuvos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu ir su kontinentinės Europos sinchronine zona.