Dar prieš antrąjį prezidento rinkimų turą G.Nausėdos konkurentų – Ingridos Šimonytės ir Sauliaus Skvernelio – komandų atstovai svarstė, kad rinkimus laimėjusio kandidato politinė kampanija gali kainuoti gerokai daugiau, nei buvo surinkta piniginių aukų.
G.Nausėdos rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas patvirtino, kad, negalutiniais skaičiavimais, po rinkimų G.Nausėda liko skolingas 38 tūkst. 925 eurus. Aiškinama, kad skola susidarė už reklamą televizijoje.
G.Nausėda prezidento posto siekė kaip nepriklausomas kandidatas. Politinę kampaniją jis vykdė tik iš fizinių asmenų aukų, be politinių partijų finansinės paramos.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje skelbiamais duomenimis, G.Nausėdai iš viso buvo paaukoti 291 tūkst. 89 eurai. Maksimalią leidžiamą sumą į savo rinkimų sąskaitą (iš viso 17 tūkst. 700 eurų) pervedė ir pats kandidatas.
Kiti trys kandidatai, rinkimuose išsirikiavę po G.Nausėdos, tebeskaičiuoja, kiek tiksliai lėšų rinkimams išleido. Tačiau jie ar jų atstovai mano, kad po politinės kampanijos skolų likti neturėtų.
Skolos dengiamos iš asmeninių lėšų
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas numato, kad pasibaigus rinkimams kandidatai VRK turi pateikti politinės kampanijos finansavimo ataskaitą.
Kaip informavo VRK atstovai, iki birželio 27 dienos politinės kampanijos finansavimo ataskaitas turėjo pateikti 12 dalyvių, kurie per politinę kampaniją gavo mažiau nei 70 vidutinių mėnesio darbo užmokesčio (VMDU), t.y. 61 tūkst. 950 eurų, pajamų iš politinės kampanijos finansavimo šaltinių.
Iki šiol ataskaitos nėra pateikęs Vitas Gudiškis.
Pasak VRK Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėjos Kristinos Ivanauskaitės-Pettinari, penki politinės kampanijos dalyviai – Vytenis Povilas Andriukaitis, G.Nausėda, S.Skvernelis, I.Šimonytė, Valdemaras Tomaševskis – turės pateikti ataskaitas iki rugpjūčio 26 dienos su auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų.
Įstatymai numato, kad po rinkimų kampanijos likusias skolas politinės kampanijos dalyviai turi padengti iš savo kišenės.
„Lietuvos Respublikos teisės aktuose politinės kampanijos dalyvių skolų sumokėjimo terminai nėra numatyti. Juose nustatyta, kad skolos turi būti mokamos iš asmeninių lėšų ir kasmet VRK informuojama apie skolų apmokėjimą“, – aiškino K.Ivanauskaitė-Pettinari.
Skolos turi būti mokamos iš asmeninių lėšų ir kasmet VRK informuojama apie skolų apmokėjimą.
Pečius slėgė paskola
G.Nausėdos atstovas A.Zabarauskas sakė, kad yra pateiktos išlaidų, aukų, reklamos ataskaitos.
„Jos yra parengtos ir šiuo metu tikrinamos auditorių VRK sistemoje. Auditoriai siunčia klausimus, mes jiems siunčiame pagrindimus. Vyksta bendravimas su jais. Skola siekia apie 40 tūkstančių eurų ir bus padengta pagal įstatymus, tai yra iš kandidato asmeninių lėšų“, – teigė išrinktojo prezidento atstovas.
Skola siekia apie 40 tūkstančių eurų ir bus padengta pagal įstatymus, tai yra iš kandidato asmeninių lėšų.
Anot A.Zabarausko, darbą su auditoriumi tikimasi užbaigti artimiausiu metu. Planuojama, kad kitą savaitę VRK bus pateikta galutinė politinės kampanijos finansavimo ataskaita.
„Mūsų užsibrėžtas terminas yra šios savaitės penktadienis, liepos 12 diena. Bet konservatyviai planuojant, jeigu nusikels į kitą savaitę, tai mes vėliausiai kitą savaitę turime jau būti pateikę VRK pilnai su auditu“, – pabrėžė jis.
Santaupų turėjo mažiau
Pagal VRK interneto svetainėje skelbiamą G.Nausėdos metinės turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą, išrinktojo prezidento privalomo registruoti turto vertė 2017 metais buvo 335 tūkst. 386 eurai. Jis turėjo vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių už 10 eurų.
Turimos piniginės lėšos tada sudarė 35 tūkst. 912 eurų, tačiau G.Nausėdos pečius slėgė 137 tūkst. 331 eurų paskola.
Kiek konkrečiai santaupų ir turto išrinktasis prezidentas turėjo pernai, nežinia. VMI turto ir pajamų už 2018-uosius jis dar nėra deklaravęs. Tačiau aišku, kad 17 700 eurų G.Nausėda jau šiemet išleido savo rinkimų kampanijai.
A.Zabarauskas sakė, kad po rinkimų likusių skolų nebūtina atiduoti vienu ypu, galima susiderinti mokėjimų grafiką. „Žodžiu, čia tragedijos nėra“, – tikino jis.
Žodžiu, čia tragedijos nėra.
I.Šimonytė skolų neplanuoja
Prezidento rinkimuose antroje vietoje likusi konservatorių kandidatė I.Šimonytė sakė, kad reikiami dokumentai VRK bus atiduoti po audito. Jis turėtų būti baigtas mėnesio pabaigoje.
„Skolų neplanuojame, tad į jokius su jomis susijusius klausimus neturiu ką daugiau ir pasakyti“, – teigė I.Šimonytė.
Skolų neplanuojame, tad į jokius su jomis susijusius klausimus neturiu ką daugiau ir pasakyti.
Iš jos buvo matyti, kad, gegužės 16 dienos duomenimis (antrasis rinkimų turas vyko gegužės 26 dieną), I.Šimonytės rinkimų kampanija atsiėjo 515 tūkst. 859 eurus.
Kaip rodo VRK pateikiami duomenys, ji surinko 659 tūkst. 819 eurų piniginių aukų. 470 tūkst. eurų I.Šimonytės rinkimų kampanijai skyrė ją iškėlusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas numato, kad politinių partijų, jų keliamų kandidatų ar kandidatų sąrašų politinei kampanijai nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik politinių partijų veiklai finansuoti.
Jeigu politinės kampanijos laikotarpiu politinės kampanijos dalyvis (išskyrus politines partijas, jų keliamus kandidatus ar kandidatų sąrašus) surinko lėšų daugiau, negu jų buvo panaudota politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotos lėšos iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo VRK dienos turi būti pervestos į valstybės biudžetą.
Tikslūs skaičiai – galutinėje ataskaitoje
Prezidento posto siekusio premjero S.Skvernelio rinkimų štabo komunikacijai vadovavęs Skirmantas Malinauskas teigė, kad, išankstiniais skaičiavimais, po politinės kampanijos skolų nėra.
„Preliminariais duomenimis, skolų neliko, tačiau tikslūs skaičiai matysis pateikus galutinę ataskaitą“, – pabrėžė jis.
Preliminariais duomenimis, skolų neliko, tačiau tikslūs skaičiai matysis pateikus galutinę ataskaitą.
S.Malinauskas nurodė, kad politinės kampanijos ataskaita VRK bus pateikta per teisės aktų numatytą terminą.
„Tai reikia padaryti iki rugpjūčio pabaigos. Politinės kampanijos finansavimo auditas bus pateiktas kartu su ataskaita. Jį atliks nepriklausoma audito bendrovė. Tai taip pat numatyta įstatyme“, – aiškino premjero patarėjas.
Iš viso S.Skverneliui buvo paaukota kiek daugiau kaip 590 tūkst. eurų.
Liūto dalį iš šios sumos – iš viso 585 tūkst. eurų – skyrė jį prezidento rinkimuose iškėlusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Daugiausia aukų – iš partijos kapšo
Ketvirtoje vietoje prezidento rinkimuose likusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidato Vytenio Povilo Andriukaičio komanda skaičiuoja, kad jis rinkimus taip pat turėtų baigti be skolų.
V.P.Andriukaičio rinkimų štabo vadovas Algis Vaičeliūnas sakė, kad bus atliekamas auditas. Po to visi reikiami duomenys bus pateikti VRK.
Kaip rodo VRK interneto svetainėje skelbiami duomenys, V.P.Andriukaičiui buvo paaukoti 148 tūkst. 495 eurai. Iš šios sumos 115 tūkst. 850 eurų jam skyrė LSDP.
