Taip G. Nausėda kalbėjo praėjusį savaitgalį Latvijoje nukritus Rusijos dronui „Shahed“ su sprogmenimis.
„Tokio pobūdžio incidentai gali kartotis ateityje ir mes turime būti pasirengę“, – žurnalistams Kyjive bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu sakė Lietuvos prezidentas.
„Šiuo metu kalbame jau ne tik apie dronų ar kitų virš Lietuvos teritorijos skrendančių subjektų aptikimą, bet taip pat kalbame apie procedūras ir galimą tokių subjektų numušimą“, – teigė jis.
Lietuvos vadovas tvirtino, kad incidentas Latvijoje dar kartą rodo poreikį transformuoti NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse funkcijas į oro gynybos ir greičiau įgyvendinti Aljanso rotacinį oro gynybos modelį.
Šiuo metu Baltijos šalyse budintys sąjungininkų naikintuvai daugiausiai atlieka patruliavimo funkcijas ir kyla atpažinti bei palydėti tarptautines skrydžio taisykles pažeidžiančius virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius.
Tuo metu dėl NATO rotacinio oro gynybos modelio Baltijos jūros regione sutarta pernai. Juo siekiama, kad Baltijos šalyse praktiškai nuolatos būtų rotuojama sąjungininkų oro gynybos ginkluotė, tačiau kol kas ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“ į Lietuvą kelioms savaitėms buvo atgabenę tik Nyderlandai.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį taip pat sakė, kad konsultuosis su sąjungininkais dėl galimybių NATO oro policijos misijos naikintuvams numušinėti rusiškus dronus, jei šie pažeistų Lietuvos oro erdvę.
Apie panašią galimybę anksčiau šią savaitę kalbėjo ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
