Paklaustas, ar yra susirūpinęs dėl Rusijos grasinimų atsakyti į tam tikrų prekių tranzito ribojimą per Lietuvą į Kaliningradą, prezidentas sakė, kad Lietuva yra pripratusi prie dažnų „manipuliacijų, dezinformacijos ir grasinimų“.
„Pripratome ir turėti tokį pavojingą kaimyną taip arti mūsų. Tai nėra nieko ypatingo. Noriu pasakyti, kad ši problema, apie kurią kalbame, nėra tik tarp Rusijos ir Lietuvos. Norėčiau priminti, kad kovą Europos Sąjungos Taryba nusprendė priimti ketvirtąjį sankcijų paketą, į kurį buvo įtraukti įvairūs metalai – geležis, plienas – ir kai kurios prabangos prekės.
Lietuva tik įgyvendina šias sankcijas pagal Europos Komisijos taisykles ir nurodymus. Dabar mes esame situacijoje, kai turime taikyti šias įvestas sankcijas ir tai sukuria kažkiek įtampos tarp Lietuvos ir Rusijos. Bet, manau, kad Rusija elgiasi neproporcingai ir bando išnaudoti šią galimybę išpūsti propagandos burbulą“, – „Bloomberg“ žurnalistei sakė Lietuvos vadovas.
G.Nausėda pabrėžė, kad tai, kas vyksta, nėra blokada – prekių, kurioms sankcijos netaikomos ir keleivių tranzitas per Lietuvą vyksta kaip vykęs.
„Mums reikia tikslaus konkrečių ypatybių nustatymo ir reglamento, kaip galime taikyti šį ketvirtąjį sankcijų paketą ir laukiame Europos Komisijos paaiškinimo“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Paklaustas, apie Lietuvos laikyseną karo Ukrainoje metu, G.Nausėda pabrėžė, kad Lietuva aistringai remia Ukrainą ekonomine, humanitarine pagalba, taip pat ir politinėje plotmėje.
„Lietuva labai remia kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Ukrainai. Ir labai tikiuosi, kad tai nutiks šįvakar“, – sakė prezidentas.
Esu visiškai įsitikinęs, kad Ukraina yra Europos tauta. Nes jie kiekvieną dieną su agresoriumi kovodami įrodo, kad gina europietiškas vetybes, demokratines vertybes.
„Bloomberg“ žurnalistei paklausus, ką reikštų Ukrainos pergalė kare, G.Nausėda sakė, kad tai reikštų istorinės tiesos pergalę.
„Nes jie kovoja už savo laisvę, už jų šalies gyventojų teisę spręsti dėl šalies ateities, dėl jų likimo. Ir niekas kitas, ypač jokios išorinės jėgos negali spręsti, ką turi daryti Ukraina ir kur ji turi judėti. Esu visiškai įsitikinęs, kad Ukraina yra Europos tauta. Nes jie kiekvieną dieną su agresoriumi kovodami įrodo, kad gina europietiškas vetybes, demokratines vertybes. Jie kovoja ne tik už savo pačių laisvę, bet ir už mūsų, už Europos Sąjungos laisvę“, – kalbėjo G.Nausėda.
Kitą savaitę Madride vyks NATO viršūnių susitikimas. „Bloomberg“ G.Nausėda sakė, kad jo metu dėmesį skirtį reikės saugumo rytiniame NATO flange klausimams, nes jis tampa vis svarbesnis, o „grėsmės materializuojasi labai greitai“.
„Nenoriu kalbėti apie kai kurias grėsmes, kurios yra teorinės, bet pirmiausia, mes turime skirti daugiau dėmesio rytinio NATO flango saugumui tam, kad sukurtume kaip įmanoma efektyvesnį atgrasymo faktorių. Labai svarbu ne rodyti pasiryžimą agresijos atveju, bet parodyti, kad esame pasirengę padidinti karių skaičių, padidinti karinės technikos kiekius mūsų šalyse, taip pat labai svarbu persijungti į oro gynybos režimą Baltijos šalyse“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
G.Nausėda taip pat pabrėžė NATO sąjungininkių karių skaičių Baltijos šalių teritorijose padidinimo svarbą.