Šiuo metu Vokietija vadovauja Rukloje įsikūrusiam tarptautiniam NATO batalionui. Vokiečių kariai sudaro maždaug pusę iš 1200 karių, esančių dalinyje.
Amerikiečiai beveik be pertrūkių rotuoja po batalioną karių Pabradėje – jame paprastai būna apie 600 karių. Šiuo metu šie kariai yra išvykę į pratybas Vokietijoje, bet netrukus turėtų grįžti.
„Diskutuojame su partneriais, pirmiausia su Vokietija, kuri vadovauja EFP kovinei grupei Lietuvoje, kad reaguotume į tuos procesus. Jie pasiruošę diskutuoti. Kol kas negaliu pasakyti, kad tai duoda tiesioginį rezultatą, bet... tikiuosi, kad galiausiai turėsime tokį rezultatą [daugiau karių]“, – sakė G.Nausėda.
Jungtinė Karalystė jau pranešė padvigubinsianti savo karių kontingentą Estijoje, kur ji vadovauja daugianacionalinei kovinei grupei. JAV trečiadienį pranešė, kad į Europą atsiųs 2 tūkst. papildomų karių.
„Financial Times“ pažymi, kad Vokietija vadovauja NATO kovinei grupei Lietuvoje, tačiau daugelis Rytų Europos valstybių ją kritikuoja dėl lėtos reakcijos į Rusijos žvanginimą kardais Ukrainoje ir delsimo patenkinti Estijos prašymą išsiųsti kažkada buvusioje Rytų Vokietijoje buvusias haubicas į Kijevą.
G.Nausėda Vokietiją pavadino „didžia mūsų drauge“ ir pabrėžė, kad Lietuva „glaudžiai bendrauja“ su prezidentu, vyriausybe ir kariuomene Berlyne.
„Tikiuosi, kad Vokietija labai gerai supranta, kas čia vyksta. Tačiau šiuo metu mums reikia labai aiškių signalų. Konkretūs veiksmai yra labai svarbūs, tačiau kartais svarbu ir retorika bei vieningas požiūris, ypač kai kuriems priešininkams“, – pridūrė jis.
Anot „Financial Times“, Vokietijos ir Lietuvos pareigūnai sakė, kad karinio pastiprinimo planas yra paruoštas, šimtai potencialių karių dirba Vokietijos artilerijoje, žvalgyboje, cheminėje, biologinėje, radiologinėje ir branduolinėje bei oro gynyboje.
Tačiau abiejų šalių atstovai teigė, kad viskas priklauso nuo politinių sprendimų Berlyne, o sprendimo priėmimą apsunkina neseniai sudaryta trijų partijų koalicija.
G.Nausėda pareiškė, kad Berlynui nebūtina dvigubinti savo įsipareigojimų, kaip JK pažadėjo padaryti Estijoje. „Tai tikriausiai nėra konkrečių skaičių ar įrangos klausimas. Tai visų pirma pasirengimo ir pasiryžimo reaguoti klausimas. Priešingu atveju [kažkam] gali susidaryti įspūdis, kad NATO stebi situaciją ir nereaguoja. Tai būtų labai neteisingas signalas kai kurioms Rytų šalims“, – pridūrė jis.
