Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 03 25 /13:27

Dėmesys Lietuvai nedingo: koronavirusas koreguoja Rusijos fizinę žvalgybą, bet ji „keliasi“ į elektroninę erdvę

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vadovu Remigijumi Baltrėnu aptarti dėl koronaviruso plitimo kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Po susitikimo G.Nausėda sakė, kad dabar labiausiai stebimas Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimas, ypač elektroninėje erdvėje.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda / LR Prezidento kanceliarijos / R.Dačkaus nuotr.

G.Nausėda sakė, kad į prezidentūrą Lietuvos saugumu besirūpinančių institucijų vadovus pakvietė siekdamas išsiaiškinti, koks yra VSD ir AOTD pasirengimo lygis, įvertinant dabar susiklosčiusias aplinkybes.

Prezidentą labiausiai domino du dalykai.

Pirmas, anot jo, ar mūsų tarnybos fiksuojama padidėjusį užsienio šalių žvalgybos institucijų susidomėjimą Lietuva ir mėginimu pasinaudoti susiklosčiusia situacija, ar didėja kibernetinių ir dezinformacijos atakų grėsmė, ar stebima aktyvesnė fizinė užsienio žvalgybos institucijų veikla.

„Antrasis klausimų blokas susijęs su tuo, kad mes privalome būti pasirengę, kad ši sudėtinga situacija gali išprovokuoti ir tam tikrus dirbtinius, organizuotus, sąmoningus konfliktus Lietuvos viduje. Ir ar mes turime duomenų, kad tokių planų ir intencijų esama, ar matome tam tikras tendencijas, kurios gali rodyti, kad didėja tikimybė, jog jų skaičius išaugs ateityje. Kokios yra potencialios grėsmės, taškai, kur yra tos silpnosios vietos, kurias mes privalome apčiuopti ir turime veikti ne įveikdami pasekmes, o užkirsdami kelią toms pasekmėms“, – nurodė G.Nausėda.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./VSD spaudos konferencija
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./VSD spaudos konferencija

Po susitikimo su VSD ir AOTD vadovais prezidentas sakė galintis pasakyti, kad šiandien Lietuva kovoja ir su medicininėmis koronaviruso pasekmėmis, įtaka ekonomikai. Tačiau turime nepamiršti, kad gyvename geopolitinėje erdvėje, supami ir draugiškų, ir ne tokių draugiškų valstybių, kurių interesai mūsų šalyje buvo, yra ir bus.

Prezidentas sakė gavęs rūpimus atsakymus.

„Aš manau, kad šiandien yra visos prielaidos, užtikrinančios šių tarnybų sklandžią veiklą, tęstinumą. Taip, koronavirusas koreguoja ir šių tarnybų tam tikrus vidinius veiklos pakeitimus, bet jie neatsiliepia jų veiklos kokybei, efektyvumui, ir tai mane tikrai nuteikia pozityviai“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje kalbėjo G.Nausėda.

D.Jauniškis sakė, kad G.Nausėdai pristatyta situacija VSD ir AOTD, kaip dirbama, kaip organizuojamas darbas, kokios problemos stebimos valstybėje.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Darius Jauniškis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Darius Jauniškis

Jis tikino, kad VSD atlieka ir atliks savo funkciją iki galo, nors yra tam tikrų apribojimų dėl situacijos šalyje, sukeltos koronaviruso.

Stebi galimas grėsmes

G.Nausėda buvo paklaustas, ar nemato grėsmės, kad Kinija ir Rusija, siekdamos savo geopolitinių tikslų, gali pasinaudoti situacija dėl koronaviruso tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vyras taiso Kinijos vėliavą prieš nacionalinę šventę
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vyras taiso Kinijos vėliavą prieš nacionalinę šventę

Pavyzdžiui, Kinija tapo savotiška koronaviruso pandemijos eksperte, iš kinų kalbos verčiami kovos su COVID-19 vadovai, priimama pagalba apsaugos priemonėmis.

Italijai pagalbą tiekia Rusija.

Prezidentas priminė, kad ankstyvesnėje koronaviruso protrūkio stadijoje Lietuva siuntė humanitarinę pagalbą Kinijai – 100 tūkst. eurų, norėdama prisidėti prie COVID-19 įveikimo joje.

Dabar, anot G.Nausėdos, matome pastangas konsoliduoti ir atgabenti tam tikrų medicininių priemonių į Lietuvą.

„Tuo reikia tik pasidžiaugti, tai rodo, kad bendradarbiavimas krizės akivaizdoje išlieka“, – sakė G.Nausėda.

Tuo reikia tik pasidžiaugti, tai rodo, kad bendradarbiavimas krizės akivaizdoje išlieka.

Kita vertus, pasak jo, negalime būti naivūs, kad geopolitiniai interesai ar domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ir viskas bus sustabdyta.

Pasak G.Nausėdos, mūsų žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų priedermė būti pakankamai informuotoms apie tokias pastangas, jas užčiuopti ankstyvoje stadijoje ir būti pasirengusios.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prezidento Putino inauguracijos 4-ai kadencijai ceremonija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Prezidento Putino inauguracijos 4-ai kadencijai ceremonija

Dabar, kaip teigė G.Nausėda, labiausiai stebimas Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimas.

Jeigu dėl koronaviruso protrūkio ir fizinių kontaktų apribojimo gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai, tai viskas keliasi į elektroninę erdvę.

„Ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas, pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į tuos tinklus. Tai kol kas aš negalėčiau sakyti, kad intensyvumas yra didelis. Taip, yra pastangos tokio pasirengiamojo pobūdžio, galbūt jas galima traktuoti kaip būtiną įsilaužimą arba kibernetines atakas jų ankstyvojoje stadijoje“, – komentavo prezidentas.

Turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas, pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į tuos tinklus.

Taip pat G.Nausėda atkreipė dėmesį į vykdomas dezinformacijos atakas. Ryškiausia jų esą susijusi su karinėmis pratybomis „Baltic Defender 2020“.

„Praėjusią savaitę buvo pateikta neteisinga informacija, ir ta informacija buvo labai greitai užkardyta per „Demaskuok“ platformą. Ir aš labai džiaugiuosi, kad mūsų žiniasklaida ir toliau, nors ir sudėtingomis aplinkybėmis, vykdo savo pilietinę funkciją ir vykdo tą darbą, kuris valstybei yra labai reikalingas, tai yra užkirtimas kelio bet kokio pobūdžio dezinformacijai, kuri pasirodo mūsų viešojoje erdvėje“, – pažymėjo šalies vadovas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Latvija nori varžyti rusišką propagandą televizijoje
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Latvija nori varžyti rusišką propagandą televizijoje

D.Jauniškis patvirtino, kad koronaviruso krizę Rusija bando išnaudoti veiksmams, kurie kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Anot VSD direktoriaus, koronaviruso protrūkis pasaulyje yra gana naujas dalykas.

„Kol kas mes nematome kokių nors intensyvių veiksmų iš užsienio priešiškų žvalgybų tarnybų pusės. Matyt, vyksta tam tikras prisitaikymo periodas, visi stebi aplinką ir kaip čia toliau vėlgi vyks ir darysis. Kaip teisingai prezidentas pastebėjo, yra stipriai sumažėjusi rizika ir galimybės Rusijos žvalgybos tarnyboms dirbti iš savo teritorijos prieš mūsų piliečius, nes tiesiog migracijos srautai yra sustoję valstybių viduje. Aš manau, kad šiuo metu vyksta tam tikras adaptacijos periodas, bet tai jokiais būdais nereiškia, kad mes neturėtume stebėti situacijos ir prognozuoti įvykių ateityje“, – komentavo D.Jauniškis.

Matyt, vyksta tam tikras prisitaikymo periodas, visi stebi aplinką ir kaip čia toliau vėlgi vyks ir darysis.

Auga susirgusiųjų ir mirusiųjų skaičius

Trečiadienio ryto duomenimis, koronavirusas iš viso buvo nustatytas 255 asmenims.

Vien per šią naktį nustatyti 46 nauji atvejai – antradienį užsikrėtę COVID-19 buvo 209 žmonės.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Ukmergės ligoninė
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Ukmergės ligoninė

Taip pat trečiadienį paskelbta apie dvi naujas aukas: mirė rizikos grupei priklausę vyresnio amžiaus žmogus iš Ukmergės ir asmuo, nuo kovo 12 dienos gydytas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.

Anksčiau nuo koronaviruso mirė dvi senyvo amžiaus moterys iš Ukmergės, prieš tai gulėjusios šio miesto ligoninėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?