„Įtampos kyla, kuomet mes pradedame skirtingu principu vertinti skirtingas visuomenės grupes: vienoms duodame leidimus, kitoms – neduodame, po to persigalvojame ir duodame. Tai tikrai neprisideda prie visuomenės įtampos mažėjimo“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė prezidentas.
„Manau, turime suprasti, kad Konstitucijos viena iš pagrindinių teisių, suteiktų Lietuvos Respublikos piliečiams, yra susirinkimų, žodžio laisvė, ir šio principo mes turime šventai laikytis. Nesvarbu, ar patinka mums tai, kas tuose mitinguose yra kalbama, ar nepatinka – tai yra tiesiog demokratijos atributas“, – pridūrė jis.
Šeštadienį Kaune vyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“, jose dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių. Leidimas renginiui buvo suderintas tik jo išvakarėse, po to, kai tai padaryti savivaldybę neskundžiama nutartimi įpareigojo teismas. Iki tol ji leidimą derinti atsisakė, motyvuodama vykstančiais rekonstrukcijos darbais, dėl kurių sudėtinga užtikrinti saugumą.
Lietuvos šeimų sąjūdis rugsėjo 10 dieną planavo surengti mitingą prie Seimo, tačiau savivaldybė, persvarsčiusi anksčiau išduotą leidimą, nusprendė renginio neleisti. Ji sprendimą argumentavo per dideliu mitinguotųjų skaičiumi ir žvalgybos perspėjimais apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus.
Šis sprendimas taip pat yra apskųstas teismui.
Lietuvos šeimų sąjūdžio prašymas leisti mitinguoti prie Seimo persvarstytas po to, kai rugpjūtį po kito mitingo prie Seimo kilo riaušės.
Vilniaus savivaldybė trečiadienį žada svarstyti naują Lietuvos šeimų sąjūdžio pateiktą prašymą surengti mitingą rugsėjo 10-ąją prie Vilniaus arkikatedros. Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė nematantis priežasčių šio leidimo neišduoti.
