„Tos jėgos arba tie politikai, kurie mato mūsų veikimo būdus, jie tuo ir naudojasi, jie žino, kad greitos reakcijos nebus, kad ta reakcija paskęs ginčuose. Aš manau, kad atgrasyti tokio pobūdžio veiksmus galima tik per griežtą reakciją“, – pirmadienį TV3 televizijos „Specialiai diskusijų laidai“ sakė jis.
Pasak prezidento, atgrasymą galima pasiekti per žvalgybų darbą, iškeliant bylas, taip pat reikalinga atidžiai analizuoti, kokių kompanijų laivai vykdo galimus pažeidimus.
„Iš anksto žinant, kad tokios kompanijos laivas Baltijos jūroje plaukia iš uosto a į uostą b, skirti tam tikras technologines priemones pasekti jo veiksmus, pažiūrėti, ar jis nepriartėja prie kritinės infrastruktūros objektų ir jeigu taip atsitinka, galbūt, jį palydėti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas pažymėjo kritinės infrastruktūros apsaugą ir galimą reakciją su Baltijos bei Šiaurės šalių ministrais kitą savaitę aptarsiantis Suomijoje. Anot jo, diskusijos turinį toliau bus galima plėtoti vasario pradžioje vyksiančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Pirmadienį suomių telekomunikacijų bendrovė „Elisa“ paskelbė, jog po įtariamo sabotažo buvo suremontuoti du Estiją ir Suomiją jungiantys povandeniniai telekomunikacijų kabeliai Baltijos jūroje.
Suomijos institucijos tiria įtariamą keturių telekomunikacijų kabelių ir vieno elektros kabelio sabotažą gruodžio 25 dieną, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai jūroje buvo pažeisti kiti kabeliai.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė gedimo versija – sabotažas, nes tą dieną buvo nutraukti dar trys kabeliai jūroje.
Šis incidentas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai.
Lapkričio 17 dienos rytą buvo pažeistas ir povandeninis kabelis „Arelion“, nutiestas tarp švedų Gotlando salos ir Lietuvos.
Ekspertai ir politikai yra sakę, kad pastarojo meto veiksmai, nukreipti prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalių dalis.
