G.Nausėda yra pasiruošęs diskutuoti dėl Vokietijos ir Prancūzijos vadovų bendros iniciatyvos dėl Europos atsigavimo po COVID-19 krizės ir vertina šią iniciatyvą kaip tinkamą pagrindą diskusijoms tarp ES šalių narių.
Kaip nurodė prezidentūra, A.Merkel ir E.Macrono siūlymai atliepia Lietuvos poziciją, kokiomis priemonėmis Europa turėtų siekti atsigavimo iš krizės.
Prezidentas mano, kad tikslinga ES imtis konkrečių veiksmų, stiprinant sveikatos srities pramonę ir sumažinant Bendrijos priklausomybę nuo tiekimo iš trečiųjų šalių.
Šalies vadovas taip pat palaiko, kad Europos atsigavimo fondas būtų ambicingas ir nukreiptas į žaliojo kurso, skaitmeninės darbotvarkės, investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, pramonės nepriklausomybės ir atsparumo sričių stiprinimą.
Teigiamai vertinamas ir tarp Vokietijos bei Prancūzijos prioritetų paminėtas ES ekonomikų konvergencijos tikslas ir tolesnis svarstymas dėl Daugiametės finansinės perspektyvos iki vasario mėnesio pasiektų derybų pagrindu.
Nurodoma, kad Lietuva taip pat remia laikino ir tikslinio Europos atsigavimo fondo sukūrimą.
Ypač svarbu, kad fondas nebūtų kuriamas ambicingos Daugiametės finansinės programos sąskaita. Būtina užtikrinti, kad visos šalys galėtų pasinaudoti fondu pagal objektyvius ekonominius kriterijus.
Tiek siūlymas skirstyti fondo lėšas vien tik subsidijų forma, tiek pasiūlytas privalomo skolos grąžinimo planas, G.Nausėdos manymu, reikalauja platesnių diskusijų.
Lietuvos, kartu Latvijos ir Estijos, pozicijos dėl ES atsigavimo strategijos buvo išdėstytos bendrame Baltijos šalių vadovų laiške.
Jame pažymimos trys esminės sąlygos Europos atsigavimui: sklandus vidaus rinkos veikimas ir jos stiprinimas (ypač paslaugų srityje), didesnis ES biudžetas (ypač sanglaudos ir žemės ūkio sričių finansavimas) ir į aukštos pridėtinės vertės investicijas orientuotas, finansinius poreikius atitinkantis Europos atsigavimo fondas.
