„Be jokios abejonės kalbėjome apie labai konkrečią karinę pagalbą, kokią galėtų suteikti valstybės, dalyvaujančios JEF. Man atrodo, kad tikrai pavyko sutarti dėl to, kad šiandien Ukrainai itin reikalinga oro gynyba ir sistemos, kurios padėtų kontroliuoti arba bent jau neleisti dominuoti Rusijai oro erdvėje ir Rusijos lėktuvai susidurtų su tam tikra rizika“, – Prezidentūros perduotame komentare teigia G.Nausėda.
Pasak jo, Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pasiūlė įkurti Ukrainai skirtą fondą. Jis, G.Nausėdos teigimu, palengvintų karinės technikos įgijimą ir transportavimą, kur jos labiausiai reikia.
„Kita diskusijų dalis buvo skirta Rusijai – kalbėjome apie tokias sankcijas, kurios būtų skaudžios jau ne tik oligarchams bet Rusijos visuomenei“, – sakė prezidentas.
Jis pastebėjo, kad sociologinės apklausos Rusijoje rodo išaugusią paramą šalies vadovui Vladimirui Putinui.
„Tai reiškia, kad turbūt Rusijos visuomenė dar iki galo neįsisąmonina, kokio pobūdžio ir kokia baisi agresija Ukrainoje vykdoma, kiek dėl šito nukenčia nekalti žmonės ir kad tokia agresija negali būti daugiau toleruojama, – sakė G.Nausėda. – Tai kuo tokios sankcijos turės didesnės įtakos didesnei Rusijos visuomenės daliai, tuo greičiau mes galėtume tikėtis teigiamų pokyčių Rusijos visuomenėje ir iš apačios ateinančio spaudimo Kremliui keisti padėtį.“
Jungtinės Karalystės vadovaujamos JEF yra skirtos reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų, pradedant humanitarine parama, atgrasymu ir baigiant kovinėmis operacijomis, vykdomomis su Europos Sąjungos, NATO ar Jungtinių Tautų mandatu. JEF galėtų būti pasitelkiamos ir operacijoms pagal NATO 5 straipsnį.
JEF pajėgumus skiria dešimt Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva.
Lietuva šioms pajėgoms skiria kuopos dydžio vienetą, kuris veikia Danijos kariuomenės kovinės grupės sudėtyje.
