Savo pirmojoje kalboje Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad „tarptautinės teisės dažnai yra paskutinis barjeras, skiriantis mūsų šalis nuo nenuspėjamos ir todėl pavojingos netvarkos“.
G.Nausėda: Rusija tęsia karinius veiksmus
„Deja, Europa nebėra išimtis daugelio krizių pasaulyje. Neteisėtas jėgos panaudojimas ir šiurkštūs suvereniteto, nepriklausomybės bei teritorinio integralumo principų pažeidimai tapo Europos kasdienybės dalimi“, – sakė G.Nausėda.
„Rusija, nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, paskatinta menkos tarptautinės bendruomenės reakcijos į 2008 metų agresiją prieš Sakartvelą, toliau bando destabilizuoti jos kaimynystėje esančias šalis. Jau penkerius metus tęsiasi pasibaisėtini Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą“, – pažymėjo šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva griežtai smerkia šį besitęsiantį tarptautinės teisės pažeidimą ir priminė „šaliai agresorei, kad ji privalo laikytis Jungtinių Tautų Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir dvišalių susitarimų su Ukraina nuostatų“.
Lietuvos prezidentas pakartojo, kad šalis ir toliau rems Gruzijos ir Ukrainos nepriklausomybę, niekada nepripažins Krymo aneksijos, kaip ir Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacijos.
Kėlė pasitikėjimo Rusija klausimą
„Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra „ne“!“ – kalbėjo G.Nausėda.
Jis teigė, kad šalys turėtų „nepalaikyti sąjungų, kuriose vienos valstybės tampa istorijos subjektais, o kitos – viso labo objektais“.
„Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo. Ar tai gali pasikeisti? Taip! Mes būtume pirmieji, kurie pasveikintų tokį pokytį – demokratinę Rusiją, kuri gerbtų tarptautinę teisę ir kitų šalių suverenitetą“, – teigė G.Nausėda.
Šalies vadovas priminė Lietuvos, skaudžiai nukentėjusios per abu pasaulinius karus, patyrusios dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – priespaudą, istoriją.
Istorija yra puiki mokytoja. Ji mus moko nekartoti praeities klaidų.
„Istorija yra puiki mokytoja. Ji mus moko nekartoti praeities klaidų. Ji taip pat įkvepia mus siekti naujų aukštumų. Vos prieš mėnesį mes minėjome 80-ąsias gėdingo Molotovo–Ribbentropo pakto metines. Šis nuodėmingas suokalbis nulėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią ir trijų Baltijos šalių okupaciją“, – priminė prezidentas.
Taip pat jis pažymėjo, jog Lietuva šią dieną dabar švenčia ir „didingo triumfo akimirką“, kai prieš 30 metų trijų Baltijos valstybių gyventojai susikibo į 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę Baltijos kelyje.
Tarp iššūkių – kova su socialine atskirtimi, klimato krize
Savo kalboje tarp pasauliui kylančių iššūkių prezidentas minėjo kovą su skurdu, pajamų nelygybe, socialine atskirtimi bei klimato krize.
„Tuo metu, kai visuotinei gerovei globaliu mastu grasina nauji iššūkiai, toliau auga socialinė atskirtis, o atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų siekia aukščiausią lygį per pastaruosius 30 metų, mes visi turime ieškoti ilgalaikių sprendimų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis teigė, jog dabar yra metas kiekvienai Jungtinių Tautų valstybei narei ir kiekvienam valstybės vadovui „demonstruoti lyderystę nacionaliniu, regioniniu bei globaliu lygmeniu“.
Prezidentas pažymėjo Lietuvoje iškėlęs gerovės valstybę kaip centrinę savo penkerių metų kadencijos idėją.
Tarp pagrindinių kliūčių valstybėms pasiekti darnaus vystymosi tikslų prezidentas vardijo taisyklėmis grįstos pasaulinės tvarkos pažeidimus, kibernetinės erdvės virsmą nauju ginklavimosi lauku, tarptautinių aplinkosaugos bei branduolinės saugos standartų nepaisymą, klimato kaitos ignoravimą.
G.Nausėda Niujorke vieši nuo sekmadienio iki ketvirtadienio.
