Tai jis sakė ketvirtadienį viešėdamas Kyjive, kreipdamasis į Aukščiausiąją Radą ir Ukrainos žmones, pranešė Prezidentūra.
„Mes pernelyg daug iškentėme kartu ir pernelyg daug neteisybių patyrėme, kad galėtume abejingai stebėti vieni kitų kančias. Lietuva šiandien visomis išgalėmis remia Ukrainą, teikia ir toliau – iki pergalės – teiks karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą“, – sakė G.Nausėda, į susirinkusiuosius kreipęsis lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.
Prezidentas kalbėjo, jog nuo pat karo pradžios Lietuvą vienija didžiulis noras padėti Ukrainai, o įvairiausią pagalbą skiria tiek valstybės, savivaldos institucijos, tiek ir Lietuvos žmonės, verslas, nevyriausybinės organizacijos.
G.Nausėda sakė, kad Lietuva „jau seniai pasirinko savo draugus“ ir jų niekada neišduos.
„Mano šalis lieka viena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių, mes esame suteikę dvišalės pagalbos, esame pervedę pinigų, bet turbūt pinigai, eurai nėra svarbūs, svarbiausia, kad mes tai darome iš visos širdies“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
G.Nausėda akcentavo, jog Lietuva gerai supranta „Rusijos imperinių ambicijų grėsmę Europos saugumui“ ir dėkojo ukrainiečiams už tai, kad šie gina ne tik savo šalį, bet ir visą Europą.
„Istorinė patirtis mus moko, kad Maskvos tironas turi būti laiku sustabdytas. Negalime sau leisti kartoti senų klaidų. Todėl Lietuva ir toliau dirbs su sąjungininkais, siekdama išlaikyti Vakarų susitelkimą, užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai ir maksimaliai apriboti Rusijos galimybes tęsti šį karą“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, sprendimai įvesti tarptautines sankcijas ir teikti karinę paramą Ukrainai yra svarbūs, bet jų vis dar nepakanka.
Jis pažadėjo, kad Lietuva su bendraminčiais sieks toliau stiprinti sankcijas ir užtikrinti efektyvų jų įgyvendinimą, taip pat mažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių.
Pasak Lietuvos vadovo, finansiniai srautai, kurie Maskvai padeda finansuoti šį žiaurų karą, turi būti nutraukti.
„Lietuva taip pat sieks, kad Rusijos valstybė ir asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus, tarptautinės teisės, žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, būtų patraukti atsakomybėn. Beatodairiškos atakos prieš beginklius civilius, vaikus, civilinius objektus – mokyklas, darželius, ligonines – negali likti nenubaustos. Tikiu, kad teisingumas triumfuos“, – tvirtino G.Nausėda.
Prezidentas pagyrė Ukrainos valdžios institucijų gebėjimą maksimaliai efektyviai veikti karo sąlygomis, taip pat įgyvendinti būtinas reformas, lėmusias Europos Sąjungos šalies kandidatės statuso suteikimą.
„Lietuvos patirtis rodo, kad esminė sėkmingos eurointegracijos sąlyga yra platus politinis sutarimas. Labai svarbu, kad tokia nuostata įtvirtinta ir Ukrainos Konstitucijoje. Mes padėsime Ukrainai žengti šiuo sudėtingu keliu. Toliau teiksime ekspertinę paramą ir kartu su jumis sieksime kuo greitesnės derybų dėl narystės ES pradžios“, – pažadėjo šalies vadovas.
G.Nausėda informavo prezidentą V.Zelenskį, kad netrukus Ukrainą pasieks papildomi Lietuvos skirti šarvuočiai ir kovinio rengimo amunicijos paketas. Artimiausiu metu bus pristatyti ir Lietuvoje pagaminti antidronai.
Sankcijas Rusijai reikia toliau griežtinti
Lietuva pasisako už kiek galima griežtesnes sankcijas Rusijai ir jas reikia toliau griežtinti, sako Kyjive besilankantis Lietuvos prezidentas G.Nausėda.
Lietuvos vadovas teigė, kad septintasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas yra žingsnis į priekį, bet nepakankamas, ir Lietuva pasisako už visišką Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos, platesnį sankcionuojamų asmenų sąrašą, įtraukiant ir patriarchą Kirilą.
„Tiek aš asmeniškai, tiek Lietuva visais formatais pasisakome už kiek galima griežtesnes sankcijas Rusijai, kadangi, mūsų įsitikinimu, tai yra vienintelis kelias, kuris gali sutrumpinti šį karą ir sumažinti kančias, kurias patiria Ukrainos tauta. Štai todėl mes pasisakėme už septintąjį sankcijų paketą, kuris buvo visai neseniai patvirtintas, tai yra žingsnis į priekį, tačiau nepakankamai didelis žingsnis į priekį, ir manau, kad turime tuo nepasiriboti“, – G.Nausėda sakė per bendrą spaudos konferenciją su V.Zelenskiu.
Pasak G.Nausėdos, „dar yra daug galimybių“ į sankcijų paketą įtraukti žmones, kurie prisidėjo prie karo nusikaltimų Ukrainoje, taip pat įvardijo patriarchą Kirilą, sakydamas, kad jis „išnaudoja šventus dalykus, antai kaip tikėjimo laisvė ir tikėjimo dalykus, tarnaudamas politinei tironijai“.
„Aš turiu omenyje patriarchą Kirilą, mes pasisakome už jo įtraukimą į sankcijų sąrašą, mes pasisakome už ryžtingus žingsnius deswiftizuojant arba atjungiant nuo SWIFT sistemos Rusijos bankus“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat ragino Europą atsisakyti rusiškų energetikos išteklių, kaip padarė Lietuva, tačiau kartu pabrėžė, kad Lietuva žingsnių dėl energetinės nepriklausomybės ėmėsi dar prieš karą.
„Sankcijos savaime yra tiktai pusė darbo, reikalingi sprendimai, kurie sumažintų mūsų energetinę nepriklausomybę, aš kalbu apie visos Europos energetinę nepriklausomybę, ir šioje srityje Lietuva eina pirmosiose gretose. Mes nutraukėme bet kokį apskritai energetinių išteklių pirkimą iš Rusijos, nes mes puikiai suprantame, kad mūsų mokami eurai už šituos energetinius išteklius eis karo mašinai finansuoti. Tai, mūsų požiūriu, yra nemoralu“, – pažymėjo G.Nausėda.
Europos Sąjunga praėjusią savaitę patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.
Prezidentas taip pat įteikė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Šis aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas jam skirtas už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje.
Kartu su prezidentu ketvirtadienį Kyjive lankosi ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Rusijos pajėgos nuo vasario mėnesio pabaigos puola Ukrainą, o ketvirtadienio rytą surengė raketų ataką prieš vieną iš Kyjivo priemiesčio Vyšhorodo rajonų.
