Savo kalboje Prezidentas pabrėžė būtinybę visam pasauliui vienytis stabdant klimato krizę ir akcentavo Lietuvos pasiryžimą būti globalių kovos su klimato kaita sprendimų dalimi.
Pasak Prezidento, dabartinė klimato krizė ir rekordiškai pakilusios iškastinio kuro kainos atveria kelią naujoms galimybėms ir rodo poreikį greitinti žaliąją transformaciją.
Prezidentas pabrėžė, kad siekiant ambicingų tikslų, reikia kurti naujas partnerystes tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu.
Pateikiame visą Gitano Nausėdos kalbą JT klimato kaitos konferencijoje:
„Lietuva yra pasiryžusi būti globalaus sprendimo dalimi.
Gamta nyksta neregėtu greičiu, tad atėjo metas mums, kaip žmonijai, susivienyti. Dideli ir maži, šiaurė ir pietūs, turtingi ir skurstantys – visi turime keisti savo elgesį ir sustabdyti klimato krizę, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė ir kyla grėsmė visuomenės sveikatai.
Lietuva žino, kad krizės suteikia naujų galimybių. Mes žinome pokyčių galią. Prieš dešimt metų pertvarkėme savo šildymo sektorių ir nuo gamtinių dujų perėjome prie tvarios vietinės biomasės. Žmonių kišenėse liko daugiau pinigų, taip pat sumažinome išmetamą teršalų kiekį ir kartu išlikome konkurencingi.
Lietuva žino, kad krizės suteikia naujų galimybių. Mes žinome pokyčių galią.
Šiandien Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir ES klimato kaitos tikslus. Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc. Mūsų planas, kuriam pritarė parlamentas, – siekti dar daugiau: iki 2030 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, ir bent 50 proc. mūsų elektros energijos poreikių patenkinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Iki 2050 metų visa Lietuvos ekonomika bus klimatui neutrali.
Iškastinio kuro kainoms pasiekus naujas aukštumas, matau naujų galimybių. Paryžiaus susitarimas ir skaitmeninimo plėtra formuoja aiškias veiksmų gaires. Norint pasiekti ambicingų tikslų, reikia kurti naujas partnerystes tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu.
Iškastinio kuro kainoms pasiekus naujas aukštumas, matau naujų galimybių.
Todėl paraginau Lietuvos savivaldybes, įmones, pramonės įmones, nevyriausybines organizacijas ir kiekvieną lietuvį prisijungti prie „Žaliosios Lietuvos“ deklaracijos. Mano šalis taip pat skatina glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir bendrus Baltijos šalių veiksmus siekiant spręsti klimato kaitos ir Baltijos jūros būklės blogėjimo problemas bei labiau apsaugoti mūsų gamtą.
Kaip pasaulio bendruomenė turėtume permąstyti gamybos ir vartojimo būdus. Kad pramonės gamyba nepaliktų anglies dioksido pėdsako, ji turi būti arčiau vartotojų rinkos. Daugiau dėmesio taip pat turėtume skirti aukščiausių aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymuisi. Mūsų technologiniai pokyčiai turėtų būti tvarūs ir nekenkti aplinkai.
Gerbiami vadovai, mes visi turime raktus į geresnę ateitį. Pasinaudokime jais siekdami visuotinės gerovės!“, – konferencijoje kalbėjo G.Nausėda.
Prezidento G.Nausėdos kalbą galima išgirsti žemiau esančiame įraše (apie 1 val. 10 min. nuo pradžios):
Konferencijos COP26 metu Prezidentas prisijungė prie Jungtinės Karalystės inicijuojamos Glazgo miškų išsaugojimo deklaracijos. Šia deklaracija siekiama pritraukti viešojo ir privataus kapitalo lėšas miškų apsaugai ir nustatyti tikslą iki 2030 m. sustabdyti miškų nykimą.
Pasaulio vadovų susitikimu prasidėjusi JT klimato kaitos konferencija (COP26) Glazge tęsis iki lapkričio 12 dienos.
