„Vengrija, demonstruodama savo kitokį požiūrį nei visa Europos Sąjunga, tam tikra prasme kenkia sau, nes šiuo metu susilaikyti nuo pagalbos Ukrainai, nesvarbu, ar kalbame apie karinę parama, ar kalbame apie politinę paramą, šiuo atveju – narystės pradžią, tai reiškia įduoti visas kortas Vladimirui Putinui“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Nuo ketvirtadienio ES vadovai Briuselyje aptars tolesnę paramą Ukrainai, įskaitant 50 mlrd. eurų makroekonominių priemonių paketą bei pažadą pradėti oficialias derybas dėl narystės.
Vengrų premjeras Viktoras Orbanas pagrasino vetuoti abi priemones.
Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus.
Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas.
Kritikai kaltina V. Orbaną, kad jis bando šantažuoti Briuselį, siekdamas gauti milijardus eurų ES lėšų mainais už paramą svarbiems sprendimams, tačiau jis tai neigia.
Komisija savo ruožtu taip pat tikina, jog atblokuotos lėšos nėra bandymas papirkti Budapeštą, jog šis pritartų paramai Ukrainai.
„Aš nesutinku su tuo, kad tai vadinama mainais. Tikrai Vengrija, negali neigti, daro tam tikrus sprendimus teisės viršenybės klausimu ir tuos sprendimus EK mato. Tai tikrai nėra principų pardavinėjimas už pinigus“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Savaime suprantama, kad dabar tokiomis aplinkybėmis, kai laukiame lemtingų sprendimų ir žiūrime, ar jie gims, žinoma, kad tas pinigų klausimas kažkur šalia painiojasi ir susidaro toks įspūdis, kad kalbama apie mainus“, – pridūrė jis.
Komentuodamas aršią Vengrijos poziciją dėl Ukrainos, Lietuvos vadovas teigė, kad tai nėra naudinga ir pačiam Budapeštui.
„Šiuo metu vienbalsiškumo principas yra išnaudojamas, sakyčiau, asmeniniais, individualiais tikslais, kalbu apie Vengriją. Jei mes piktnaudžiausime šio principo panaudojimu, mes tikrai stovyklai skeptikų, kurie sako, kad reikia pereiti prie tiesiog balsavimo paprasta ar kvalifikuota dauguma, suteiksime papildomų argumentų“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mes to tikrai nenorime, manau, kad Vengrija, kaip pakankamai nedidelė valstybė, to tikrai neturėtų norėti“, – sakė prezidentas.
Nuo 2010 metų V. Orbanas nuolat konfliktuoja su Briuseliu įvairiais klausimais – nuo teismų nepriklausomybės iki migracijos politikos ir LGBTIQ bendruomenės teisių.
