„Esame tarp tų, kurie pasisakome, griežtai pasisakome, už teisės viršenybės principą, kuris privalo būti griežtai taikomas visiems“, – antradienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė šalies vadovas.
Briuselyje ES po daugiau kaip keturias dienas trukusių derybų sutarė dėl 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo fondo. Jie taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetą.
Derybų metu ginčų kėlė Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinasi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.
Galutinėse išvadose Europos Vadovų Taryba „pabrėžė pagarbos teisinės valstybės principui svarbą“ ir sutarė nustatyti sąlygas, kad būtų apsaugos biudžetas ir naujas ekonomikos gaivinimo fondas.
„Šiame kontekste Komisija pažeidimų atveju pasiūlys priemones, kurias Taryba priimtų kvalifikuota balsų dauguma. Europos Vadovų Taryba skubiai svarstys šį klausimą“, – rašoma ilgai derintose išvadose.
G.Nausėdos teigimu, teisės viršenybės principas būtinas kontroliuoti, kad valstybės narės skaidriai naudotų europines lėšas.
„Teisės viršenybės principas, skaidrus lėšų naudojimas Europai yra vienas iš didžiausių prioritetų, tikrai negalėsime sau leisti, taip sakant, nukanalizuoti šitų pinigų į šoną. Lietuva turi pasinaudoti savo šansu“, – teigė jis.
„Lietuvos pozicija buvo principinga“, – teigė prezidentas, paklaustas apie Lietuvos poziciją.
„Nors šiandien mes šį klausimą keliame Lenkijos, Vengrijos kontekste, toks dalykas gali iškilti bet kurioje ES valstybėje“, – pridūrė jis.
Anot šalies vadovo, siekiant užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą, būtina „tam tikra priklausomybė arba tam tikra atskaitomybė“.
„Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos suneša visų ES valstybių žmonės“, – sakė G.Nausėda.
