„Japonija jau dabar yra svarbiausias Lietuvos partneris Azijoje. Mus sieja bendros vertybės ir glaudūs politiniai, ekonominiai, kultūriniai ir istoriniai saitai. Džiaugiuosi, kad spalį turėjau progą susitikti su premjeru Shinzo Abe, kuriam esu dėkingas už indėlį skatinant dviejų šalių bendradarbiavimą“, – Prezidentūroje trečiadienį teigė G.Nausėda.
Taip jis kalbėjo priimdamas Japonijos delegaciją, į Lietuvą atvykusią paminėti žydus gelbėjusio Japonijos diplomato Chiunes Sugiharos atminimo.
Delegaciją sudaro daugiau nei 200 japonų – valstybės pareigūnų ir verslo atstovų. Tarp jų – Č.Sugiharos sūnus Nobukis su žmona Esin, Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abės specialusis patarėjas Isao Iijima, Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasakis, Lietuvos garbės konsulas Fukujamoje Shigehiro Komaru.
„Negaliu apsakyti visos meilės, kurią patyriau iš lietuvių, kai šie metai buvo paskelbti Čiunės Sugiharos metais. Dėkoju ir linkiu Lietuvai taikos“, – sakė N.Sugihara.
Šalies vadovas teigė besidžiaugiantis šiltais ir artimais abiejų šalių politiniais ir ekonominiais santykiais, ypač suaktyvėjusiais po apsilankymo Japonijoje, Imperatoriaus Naruhito inauguracijos ceremonijoje.
Lietuvos Seimas 2020-uosius paskelbė Č.Sugiharos metais, nes šiemet minimos jo veiklos Kaune 80-osios metinės ir gimimo 120-osios metinės.
Č.Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.
Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų. Konsulas Č.Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas. Gavęs neigiamus atsakymus, jis savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis. Taip jis išgelbėjo gyvybę tūkstančiams žydų tautybės žmonių.
Po karo Č.Sugihara buvo priverstas atsistatydinti iš diplomatinės tarnybos ir dirbo įvairiose prekybos įmonėse.
Č.Sugihara mirė 1986 metais Japonijoje.
