„Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos medicinos agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis“, – atsakydamas į žurnalistų klausimus Porte penktadienį sakė G.Nausėda.
Prezidentas taip pat sako esantis „didelis žaliojo paso šalininkas“, nes tai, jo nuomone, suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai nekart sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.
Kovo pabaigoje už sveikatos apsaugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides pareiškė, kad siūloma įtraukti į sertifikatą skiepus, nepriklausančius Europos Komisijos vakcinų portfeliui, bet tik tuo atveju, jeigu vakcinos patvirtintos ES.
Vis dėlto svarstoma, kad atskiros ES narės galėtų įtraukti į pažymėjimą ir papildomas vakcinas – tokį žingsnį tikriausiai atliktų Vengrija ir dar kelios valstybės narės, nusprendusios naudoti rusišką vakciną „Sputnik V“ ar Kinijos siūlomas alternatyvas.
Prezidentas: nelygybės didėjimas yra tiesioginė pandemijos pasekmė
Nelygybės didėjimas yra tiesioginė pandemijos pasekmė ir svarbu garantuoti minimalų pajamų standartą, taip išengiant skurdo didėjimo, sako Lietuvos prezidentas.
„Pandemija gerokai komplikavo vaizdą tiek švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoje, bet taip pat ir pajamų nelygybės požymiu situacija, deja, pablogėjo. Tai yra objektyvus veiksnys ir aš manau, kad su juo būtina kovoti ekonominės ir socialinės politikos priemonėmis“, – penktadienį sakė G.Nausėda.
Pandemija gerokai komplikavo vaizdą tiek švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoje.
Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija organizavo socialinės politikos prioritetų aptarimui bei įtvirtinimui skirtą konferenciją, taip pat Europos Sąjungos (ES) lyderiai bursis į neformalią EVT, kur patvirtins ES socialinės politikos prioritetus,
Lietuvos prezidentas atvykęs į susitikimą pažymėjo, kad „nelygybės didėjimas įvairiais pjūviais yra tiesioginė pandemijos pasekmė“. Jis taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga „labai puikiai suvokia realią situaciją, atsakomybę“, ir suteikia šią atsakomybę tiek centrinėms institucijoms, tiek valstybėms.
„Manau, kad reikia pirmiausia nukreipti savo pastangas į tas sritis, kurios reikalauja labiausiai dėmesio, t. y. pirmiausia vienodo starto, vienodų galimybių užtikrinimas, ypatingai tiems žmonėms, kurie turi negalių, vaikams, vyresniems žmonėms, kurie, ko gero, ypatingai jautriai reaguoja į pandemijos pasekmes ir turi ribotų galimybių atsispirti toms pasekmėms. Taip pat svarbu užtikrinti pastangas garantuoti minimalų pajamų standartą ir išvengti skurdo didėjimo“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas taip pat sakė, kad socialinis dialogas „neturi būti deklaratyvus“, o į jį reikėtų įtraukti ir darbdavius, darbuotojų organizacijas į sprendimų priėmimo procesą, pabrėžė lyčių lygybės aspekto svarbą.
Lyčių lygybės principas socialinėje politikoje yra labai svarbus.
„Lyčių lygybės principas socialinėje politikoje yra labai svarbus. Moterys pandemijos pasekmes pajaučia skaudžiau nei vyrai, kadangi jos yra susaistytos įpareigojimų tiek šeimoje, tiek darbe, jos dirba tuose sektoriuose, kurie jautrūs pandemijai, tai švietimas, sveikatos apsauga, socialinė rūpyba, ir dažnai jos darbą praranda greičiau nei vyrai ir šiandien kaip tik svarbu kelti lyčių lygybės klausimą šiuo aspektu“, – sakė G.Nausėda.
