2021 04 15 /18:20

G.Nausėda mano, kad Vyriausybės komunikacija nenuosekli, o dalis karantino laisvinimų – pavėluoti

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina ministrų kabineto narius „vieną kartą nustoti komentuoti sprendimus, kurie dar nėra priimti“. Esą tokia komunikacija būtų sklandesnė. Vyriausybės sprendimus laisvinti karantino režimą ir įvesti galimybių pasą šalies vadovas vertina palankiai, tačiau kelia klausimą ar, pavyzdžiui, kultūros įstaigų nebuvo galima atverti anksčiau.

„Aš manau, kad karantiną laisvinti reikia, bet reikia atlaisvinti tose vietose, kur laisvinimas sukelia mažiausiai rizikų. Kad ir kultūros įstaigos. O ką nebuvo galima atidaryti anksčiau, laikantis tam tikrų nustatytų reikalavimų? Ir kas čia tokio būtų šitose sienose ypatingo atsitikę? Juk žmonės čia neina šimtais arba tūkstančiais“, – po apsilankymo Nacionaliniame muziejuje ketvirtadienį žurnalistams komentavo G.Nausėda.

Tokių pavyzdžių, anot jo, yra ir daugiau: „Tiesiog kartais reikia pasitelkti blaivų protą. Jis gelbėja iš bet kokių situacijų.“

Reikia pasitelkti blaivų protą. Jis gelbėja iš bet kokių situacijų.

Tiesa, laisvinant karantino režimą, prezidento įsitikinimu, būtina atsižvelgti į COVID-19 paplitimo mastą, apkrovą sveikatos sistemai.

„Būtų be galo neatsakinga teigti, kad [karantiną] švelninkime dėl to, kad mums jau būtinai reikia švelninti, mes daugiau nebegalim. O jei susirgimų skaičius pašoks iki 3–5 tūkst.? Jeigu mes nebeturėsime laisvų lovų ligoninėse? Jeigu mes nebeteiksime pagalbos kitiems ligoniams ir dėl to mirs žmonės?

Šnekėti, jei niekas iš tavo artimųjų su tuo nesusijęs, teoriškai gali. Bet, neduok Dieve, dėl to susirgs daugiau žmonių, mirs daugiau žmonių, ir kaip mes tada su šitokia kaltės našta galėsime gyventi“, – kalbėjo G.Nausėda.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Vyriausybės iniciatyvą įvesti šalyje galimybių pasą, tai yra leisti persirgusiems COVID-19 bei turintiems imunitetą, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamą COVID-19 testą žmonėms prieiti prie daugiau paslaugų, prezidentas įvertino palankiai.

Galimybių pasas – ne tik išriktiesiems

Visgi, jo manymu, paso privalumais turėtų galėti pasinaudoti ne tik „išrinktųjų kastos“.

„Pasą vertinu teigiamai, tik reikėtų, kad to paso privalumais galėtų pasinaudoti visi žmonės, o nebūtų tam tikros išrinktųjų kastos.

Galvoju, kol mes sutvarkysime galimybių paso modalumus, mes ir pradėsime masinį vakcinavimą. Iš esmės jis jau prasideda, kai kuriuose miestuose jau prasidėjo“, – teigė G.Nausėda.

Spręsdama dėl tolimesnio karantino režimo, Vyriausybė leido abiturientams nuo gegužės 3-iosios grįžti į mokyklas.

Prezidento įsitikinimu, šis sprendimas abiturientams – būtinas.

„Privaloma tai daryti, nes yra didelė atsakomybė prieš jų tėvus, prieš juos pačius, kad jie galėtų normaliai laikyti brandos egzaminus“, – komentavo G.Nausėda.

Prezidentas pastebėjo, jog didžiąją mokslo metų dalį mokiniai ugdėsi nuotoliniu būdu. Jis ragino ne tik siekti kompensuoti patirtus žinių nuostolius, bet ir plėsti mokyklose pritaikytą testavimo praktiką.

Reikia tą praktiką plėsti ir pasiruošti kitų mokslo metų pradžiai, kad jau visi grįžtam į mokyklas ir pereinam prie normalaus ugdymosi metodo.

„Kompensuokime tuos žinių nuostolius, kurie buvo patirti dėl to, kad šie mokslo metai buvo tokie, kokie buvo, bet padarykime viską, imkimės visų priemonių, apgalvokime visas gerąsias patirtis, ir tas, kurios jau yra naudojamos – testavimas kaupinių metodu taikomas nemažoje dalyje savivaldybių. Tai padeda saugiai grįžti į mokyklas net dabar, tik reikia tą praktiką plėsti ir pasiruošti kitų mokslo metų pradžiai, kad jau visi grįžtam į mokyklas ir pereinam prie normalaus ugdymosi metodo“, – kalbėjo G.Nausėda.

Problema – komunikacija

Paklaustas, kaip vertina sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbą, prezidentas pažymėjo, jog ministras tikrai stengiasi, o esamos problemos išeina iš jo veiklos ribų.

„Ponas A.Dulkys tikrai stengiasi priimti iššūkius, kurie bet kuriam ministrui šitoje pozicijoje būtų labai sunkūs ir labai sudėtingi. Kas yra problema, išeina gerokai už pono A.Dulkio kompetencijos ribų, turiu galvoje, pirmiausia komunikaciją.

Mano nuomone, komunikacija būtų daug labiau nuosekli ir, sakyčiau, pasiekianti žmones, jeigu mes nustotume vieną kartą komentuoti tuos sprendimus, kurie dar nėra priimti“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jo įsitikinimu, komentuoti derėtų tik galutinius Vyriausybės priimtus sprendimus. Esą tuomet gyventojams netektų nusivilti.

„Pirmadienį ekspertai pasiūlo sprendimą, antradienį jis svarstomas, trečiadienį Vyriausybė savo posėdyje tą sprendimą priima. Pirmadienį, antradienį, trečiadienį jie keičiasi, žmonės nebesupranta, kur yra tikrasis sprendimas, nes visi puola komentuoti tai, kas nėra galutinai iškepta.

Būtų kur kas daugiau tvarkos ir aiškumo, jeigu būtų komentuojami galutiniai sprendimai. Nes kuomet komentuojame išankstinius, kažkas susikuria lūkesčius – verslas, žmonės. Po to sprendimas pasikeičia, lūkesčiai nuviliami, atsiranda neigiamos reakcijos“, – dėstė G.Nausėda.

Dar daugiau pagrindo tikėjimui

Sveikatos apsaugos ministrui jis linkėjo sėkmės ir vylėsi, jog iki vidurvasario pavyks nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. šalies populiacijos.

„Ponui A.Dulkiui aš tiesiog noriu palinkėti sėkmės ir toliau vykdant šitą nelengvą misiją, klausyti specialistų. Jo komandoje yra daug žmonių, kurie tiesiogiai su sveikatos apsaugos sistema nėra susiję, apie tai mes kalbėjome ir tuo metu, kai jis buvo skiriamas. <...>

Aš labai tikiuosi, kad tuos ambicingus planus, kuriuos mes siejame su vakcinavimu, mes įgyvendinsime taip, kaip aš ir sakiau“, – išreiškė viltį G.Nausėda.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys

„Kai kas – prisimenu ir prisiminsiu – skeptiškai šypsojosi tuo metu, kai kalbėjome, kad 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų vakcinuosime iki vasaros vidurio. Paklauskite manęs šiandien šito klausimo: ar aš vis dar tikiu? Taip, aš tikiu ir, tiesą sakant, tam tikėjimui turiu dar daugiau pagrindo negu turėjau anksčiau“, – pridūrė jis.

Vyriausybei svarstant pailginti revakcinacijos laiką „Pfizer“ vakcina nuo trijų iki aštuonių savaičių, viliantis, kad taip šios vakcinos pirmąja doze per trumpesnį laiką pavyktų paskiepyti daugiau žmonių, prezidentas teigė, kad dėl to turėtų pasisakyti ekspertai.

„Manau, kad pirmiausia atsakymą į šį klausimą turėtų pateikti specialistai, pasakantys, ar tai daryti būtų efektyvu būtent iš farmacinės arba sveikatos apsaugos pusės.

Jeigu tai yra efektyvu, jeigu tai pasiteisina, aš tik už tai, kad mes dar didesnę dalį žmonių galėtumėme skiepyti anksčiau, nes tokiu būdu mes anksčiau pasieksime kolektyvinį imunitetą. Ir pirmoji dozė jau suteikia reikšmingą apsaugą nuo viruso“, – kalbėjo šalies vadovas.

Komentarai:

VIDEO: Prezidento G.Nausėdos komentaras apie aktualijas

Sveikatos apsaugos ministerijos suburtų ekspertų nuomonės dėl revakcinacijos laiko „Pfizer“ vakcina išsiskyrė – infektologai ir imunologai išsakė pritarimą, jog tarp vakcinų būtų daroma aštuonių, o ne trijų savaičių pertrauka, kaip yra dabar, tuo metu teisininkai, ministerijos, Valstybės vaistų kontrolės tarnybos atstovai dėl to suabejojo, kadangi pats gamintojas nustatęs trijų savaičių laiką.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis