„Manau, kad mes pirmiausia neįsijauskime į menininkų vaidmenį. Politikai turi dribti savo darbą, Seimas turi dirbti savo darbą, savivaldybė taip pat turi užsiimti savo atsakomybėmis, o menininkai, kūrėjai arba projekto tobulintojai turėtų atsakyti į klausimus, kokio projekto ten labiausiai reikėtų“, – pirmadienį lankydamasis Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje žurnalistams sakė valstybės vadovas.
Jis teigė, kad priimant ir pasirašant įstatymą tiek Seimas, tiek jis pademonstravo politinę valią.
„Taip, Seimas ir prezidentas, pasirašęs įstatymą, išreiškė tam tikrą politinę valią, kad būtų priimti tam tikri sprendimai dėl Lukiškių aikštės, nes šiuo metu mes tiesiog ėjome ne į gylį, o į plotį. Ten vis atsirasdavo naujų dalykų, kol galiausiai buvo sudėtinga įsivaizduoti, kas apskritai toje aikštėje turi būti. Dabar, kai sprendimas aiškus, į viską turi atsakyti pirmiausia kūrėjai“, – tvirtino G.Nausėda.
Jis pajuokavo, kad konkurse dėl Vyčio paminklo nedalyvausiąs.
TAIP PAT SKAITYKITE: Strėlės dėl Seimo sprendimo Lukiškių aikštėje įkurdinti Vytį skrieja ir iš menotyrininkų
Prezidentas G.Nausėda penktadienį pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Juo nustatoma, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.
Šalies vadovas sako įstatymo priėmimo procese įžvelgęs trūkumų, bet sprendimą pasirašyti jį argumentavo siekiu „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.
Seimo priimtame įstatyme įrašyta, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui.
Įstatymas parlamente svarstytas ir priimtas skubos tvarka.
Jo kritikai teigia, kad įstatymas skirtas vienai aikštei, jis pažeidžia savivaldos autonomiją, be to, negali būti pritaikytas atgaline data.
1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto įrengtas birželio viduryje: atvežta apie 300 kubinių metrų smėlio, pastatyti gultai, hamakai, padaryta tinklinio aikštelė.
Pagal sumanymą, paplūdimys aikštėje turi būti visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.
-
Seimo Istorinės atminties komisija susirūpino, ar vaikai Lukiškių aikštės pliaže žaidžia higieniškai
-
Lukiškių aikštės įstatymas – ne pabaiga: „Kad nesugalvotų kas nors IX forte atidaryti restorano“
-
Lukiškių aikštės pliažo klausimas grąžina senas diskusijas: kam skirta aikštė ir ką simbolizuoja Vytis
