Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė savo antrąjį metinį pranešimą, kuriame skyrė nemažai dėmesio ir socialinėms temoms, žmonių su negalia atskirties mažinimui.
Be to, po pranešimo, prezidentūros puslapyje buvo patalpintas metinio pranešimo tekstas lengvai suprantama kalba (angl. easy to read).
Toks formatas yra skirtas intelekto ar kitą pažinimo arba suvokimo negalią turintiems gyventojams.
Nors yra ką tobulinti, 15min kalbinti pašnekovai sutarė, kad toks formatas rodo prioritetus, tai, kad šalies prezidentui yra svarbi žmonių su negalia bendruomenė.
Labiausiai diskriminuojami žmonės
Jonas Ruškus, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad prezidento kalboje labai daug dėmesio skirta negalios klausimams.
„Tai yra labai gerai, nes, iš tikrųjų, tie žmonės yra turbūt labiausiai diskriminuojami ir labiausiai užmiršti visais lygmenimis, ne tiek užmiršti, kiek galbūt diskriminuojami ir patiria socialinę nelygybę“, – 15min komentavo jis.
Prezidentas savo kalboje taip pat minėjo, kad negalia neturėtų reikšti nuosprendžio visam gyvenimui.
„Žmonių su negalia gerovė man yra vienas iš požymių, kad gyvename civilizuotoje vakarietiškoje valstybėje.
Ir jei kiekviena ministerija, savivaldybė, įstaiga ar įmonė kasmet įdiegs žmonių su negalia atskirčiai mažinti bent po keletą sumanymų, metų pabaigoje mes būsime arčiau vienas kito. Arčiau žmogiškumo, arčiau teisingos Lietuvos“, – taip kalbėjo prezidentas.
Visą jo kalbą galite skaityti – čia.
Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos vadovė Simona Aginskaitė antrino profesoriui ir teigė, kad žmonės su negalia šiandien yra viena silpniausių, mažiausiai girdimų grupių Lietuvoje.
Todėl valstybės dėmesys jai yra svarbus tiek žmonių teisių, tiek valstybės gerovės prasme.
„Jeigu ji [žmonių su negalia grupė] išeis iš situacijos, kur yra dabar, tai rodys valstybės ekonomikos ir apskritai valstybės požiūrį į grupes, kurioms reikia padėti sudaryti lygias sąlygas“, – 15min pabrėžė ji.
Sveikina, bet yra kur tobulėti
Pasak J.Ruškaus, tai, kad intelekto negalią turintiems žmonėms buvo pateiktas atskiras pranešimo tekstas, yra sveikintinas žingsnis, kuris rodo, kad prezidentas bendrauja, konsultuojasi su negalią turinčių žmonių atstovais.
Tik jis pasigedo viešumo, žinios apie patį faktą, kad toks formatas apskritai yra parengtas ir juo galima naudotis.
Tiesa, profesorius pažymėjo, kad pateiktas formatas ne visai atitinka lengvai suprantamos kalbos formatą, iki jo ateityje dar reikės padirbėti.
Žemiau galite matyti ištrauką iš specialiu formatu parengtos G.Nausėdos kalbos. Visą galite skaityti – čia.
„Mes dar tik mokomės Lietuvoje, dar tik pati pradžia, iš tikrųjų tą kalbą būtų galima parengti geriau, turiu galvoje, kad tekstas yra per ilgas ir trūksta simbolių bei paveikslėlių, vizualinių simbolių <...> kurie perteiktų pagrindinę mintį“, – pažymėjo jis.
J.Ruškus teigė nesiekiantis kritikuoti Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“, su kuria bendradarbiaujant buvo parengtas tekstas, tik norintis akcentuoti, ką ateityje galima būtų tobulinti.
Mes dar tik mokomės Lietuvoje, dar tik pati pradžia.
„Kadangi Lietuvoje dar tik pati Lengvai suprantamos kalbos naudojimo pradžia, prezidento tekstas šia kalba dar yra labai netobulas, labiau kaip Supaprastintas tekstas (Plain Text) nei Lengvai suprantama kalba (Easy Read).
Lengvai suprantama kalba turėtų būti dar trumpesnė, vengiant sudėtingų abstrakčių žodžių, suskirstyta pagal prasmes, kurias lydėtų simboliai, tekstą paaiškinantys paveikslėliai“, – pridūrė jis.
J.Ruškus teigiamai įvertino tai, kad pranešimas buvo verčiamas į gestų kalbą, tačiau pasigedo subtitrų juostelės, esą ją nesunku padaryti ir kai kuriems gyventojams ji būtų svarbi pagalba, norint suprasti pranešimo turinį.
Sekame ES pavyzdžiu
S.Aginskaitė prezidento iniciatyvą taip pat vertino pozityviai ir džiaugėsi, kad Lietuva pradeda sekti Europos Sąjungos bendru pavyzdžiu, kai svarbiausi šalies dokumentai tampa prieinami visiems gyventojams.
„Pritaikymas šiuo formatu yra svarbus tiek įgalinant tam tikrą grupę žmonių su negalia savarankišai suprasti kalbą, tiek apskritai parodant visuomenei, kad yra toks formatas ir kad valstybė svarbius dokumentus galėtų juo pateikti, ir žmonės su negalia leisti savarankiškai suprasti tą tekstą“, – 15min komentavo ji.
Pasak S.Aginskaitės, tokį prezidentūros žingsnį galima būtų vadinti nuosekliu, nes tai esą nėra pirma iniciatyva, susijusi su žmonių su negalia teisėmis.
„Svarbu pastebėti, kad nuo požiūrio, kad žmonės su negalia priklauso nuo kitų gerumo, nuo globos, einame link to, kad reikia jiems sudaryti galimybes, naikinti diskriminaciją ir sudaryti lygias galimybes būti savarankiškiems“, – teigiamas tendencijas vardijo ji.
S.Aginskienė sutiko, kad pasirinktas specialus prezidento metinio pranešimo formatas yra tinkamas ne visai bendruomenei, nes jame stinga iliustracijų, yra per daug teksto.
Tačiau ir šiuo atveju daugeliui žmonių su intelekto negalia tekstas tampa suprantamesnis, mano ji.
