– Kokį planą turite susikalbėjimui su „valstiečiais“, kurie prieš jus kuria ekonominės krizės priežasčių tyrimo komisiją, kelia karo kirvį?
G.Nausėda: Aš neskubėčiau apie kirvius kalbėti. Jeigu kai kurie asmenys galbūt inspiruojami kokių nors praeityje nuoskaudų ir skriaudų tai daro. Ką gi, daro, tai daro. Mes, žinoma, galime apsilankyti ir įvairiuose posėdžiuose, kurie ten numatyti. Aš tikrai eičiau labai ramia širdimi į tuos posėdžius, nes puikiai prisimenu, ką kalbėjau, galiu nesunkiai išsitraukti medžiagą, citatas.
Tiesą sakant, prieš keletą metų, man atrodo, socialdemokratų keletas veikėjų išstojo su panašaus pobūdžio kaltinimais ir tada „Verslo žinios“ padarė labai puikų darbą per pusę dienos ar dieną, paruošė visą mano citatų išklotinę iš 2007–2008 metų, tai man šį kartą net nereikės šito darbo daryti, aš tiesiog pasiimsiu jas.
– Bet socialdemokratai ne „valstiečiai“.
G.Nausėda: Taip, bet problema keliama ta pati, šiek tiek atsiduodanti naftalinu, bet gerai, mes galime pauostyti šiek tiek naftalino.
– Bet iš SEB banko išeiti jus taip pat paskubino Stasys Jakeliūnas, bent jau tokia situacija susiklostė. Mums stebint iš šalies galima taip suprasti, kad vis dėlto tas laiškas ar skambutis SEB banko administracijai iš Seimo, ne bet kokio komiteto, bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, valdančiosios partijos atstovo, turėjo šiek tiek nerimo įnešti ir atrodo, kad jis tiesiog paprašė, ir pats bankas jus patraukė.
G.Nausėda: To nerimo jau seniai nebebuvo. Nerimas buvo maždaug pusantros ar dvi savaitės iki štai šito jūsų minėtojo laiško, mes buvome susėdę, apsitarę, buvo net ir nustatyta data, kada aš pasitraukiu, ir tai buvo padaryta mano iniciatyva, nes iš tikrųjų aš mačiau, kad kuo toliau, tuo bus vis daugiau kliūčių net ir normalias ekonomines prezentacijas rengti, tas, kurias aš rengdavau visą laiką ir anksčiau.
Tiesiog pasikeitė požiūris į mane. Prezentacijų turinys nepasikeitė, bet požiūris ir priėmimas to, ką tu darai, jau buvo žiūrima visiškai per kitus akinius. Tas laiškas tiesiog paskatino sprendimą paskelbti anksčiau, su visomis detalėmis. Mes ketinome tą daryti ateinančią savaitę, bet padarėme penktadienį.
– S.Jakeliūnai, jūs dėjote pastangas, kad G.Nausėda pasitrauktų iš banko, jeigu jis ketina dalyvauti prezidento rinkimuose, jis tai padarė, bet akivaizdu, kad jūs nepaliksite šio kandidato ramybėje ir vien tai, kad jis dirbo viename iš didžiausių Lietuvos bankų kone visą savo profesinį gyvenimą, yra, jūsų manymu, problema. Štai ką jūs rašote: kad G.Nausėda dirbo it mažytėje „Leman“ kopijoje, bet ir ta sugriovė mūsų ekonomiką kaip reikiant. „Swedbankas“ bent bandė atsiprašyti dėl krizės, tuo metu SEB su Gitanu vietoje to panoro valdyti valstybę. Ką jūs turite galvoje?
S.Jakeliūnas: Pirmiausia, aš noriu atsiriboti nuo tų epitetų, kurie girdisi čia – skriaudos, nuoskaudos ar naftalinas – tikrai nenusileisiu iki tokiu epitetų. Ką aš turiu omeny, ragindamas ir Gitaną, ir banką apsispręsti: arba dirbti, o ne politikuoti ir nedalyvauti šešėlinėje rinkimų kampanijoje, arba deklaruoti, kad ketinama kandidatuoti ir užsiimti oficialia rinkimų kampanija.
Bankai turi ypatingą vaidmenį ekonomikoje ir valstybių gyvenime ir apie tai mes su Gitanu jau diskutuojame ne vienerius metus ir, tikiuosi, bus proga susitikti ir komitete. Bankai prisidėjo iš esmės prie krizės reiškinių Lietuvoje. Tai ne mano teiginys, tai yra „Riksbanko", pasaulyje seniausio centrinio banko, vadovo teiginys 2010 metų vasario mėnesį.
Jeigu susipina stambaus politinio sisteminio žaidėjo interesai su politika, o šiuo atveju, aš interpretuoju, kad taip ir yra, tai yra nepriimtina.
– Ar jūs manote, kad ponas G.Nausėda ir toliau vykdys korporatyvinę stambių bankų politiką?
S.Jakeliūnas: Aš manau, kad yra labai didelė rizika ir pasaulyje šitas procesas vadinamas „besisukiojančių durų“, kai iš stambių korporacijų, šiuo atveju bankų, žmonės keliauja į valstybės tarnybą ir atgal. Nesakau, kad jis tiesiogiai atstovaus korporatyviniams interesams, bet tai yra numanomi dalykai.
– Vis tik Seimas ir jūs asmeniškai norite inicijuoti komisiją, tirti, kaip krizė Lietuvoje kilo. Kaip suprantu, G.Nausėda čia atlieka ne paskutinį vaidmenį. Kiek jūs esate rimtai nusiteikęs per šią rinkimų kampaniją tiesiog kasti duobę, kad G.Nausėda į ją įkristų. Ir, beje, Ingrida Šimonytė.
S.Jakeliūnas: Tai visiškai klaidinga interpretacija ir teiginys. Dėl krizės tyrimo sprendimai buvo priimti 2016 metais mūsų rinkimų kampanijos metu, įrašyta į rinkimų programą. Čia yra tiktai tęstinis rinkimų įsipareigojimų vykdymo darbas.
Tiesą sakant, tai ir mano profesinis darbas, nes esu išleidęs arba publikavęs keturias knygas. Visi tie darbai sugulė į 2017 metų kovo mėnesį Seime patvirtintą projektą krizės reiškiniams ir priežastims tirti.
– Norėčiau paklausti G.Nausėdos, ar „valstiečių“ dauguma Jums sukels problemų?
G.Nausėda: Nemanau. Aš matau, kad žmonės net neprisimena, ką šnekėjo. Ir net nepadarė tam tikrų namų darbų, kuriuos aš esu iš dalies jau padaręs.
O kaltinimas, kad žmogus dirbo banke... Žinote, aš domiuosi istorija. Antanas Smetona, čia informacija ponui S.Jakeliūnui, apie 12–13 metų dirbo lenkiškame banke, kuris vadinosi „Vilniaus žemės bankas“. Tai ar dėl to jis atstovavo lenkų kapitalo interesams (juokiasi)?
– Jūsų juokas neramus? Nes ta komisija gali tęstis ilgai...
G.Nausėda: Žmonės protingi, jie žino, kas iš tikrųjų krizę sukėlė, ir kas 2008 metais neigė, kad krizė yra. Jie nepamiršo šitų dalykų. Nereikia įsivaizduoti, kad komisijos darbas bus eismas viena kryptimi. Tai bus eismas dviem kryptimis ir aš tikrai ateisiu su labai rimtais argumentais ir labai rimtai pasišnekėsime, taip pat ir su S.Jakeliūnu.
– Jūs norėtumėte būti visų politinių pažiūrų žmonių kandidatas. Ar įsivaizduojate, kad galite susitarti ir su „valstiečiais“, būti ir jų kandidatas?
G.Nausėda: Galimas dalykas, kad visas šitas erzelis yra tiktai tam, kad pravalytų kelią kandidatams, kurie šiuo metu dar nėra pasiskelbę kandidatais, tai yra vykdo, S.Jakeliūno žodžiais tariant, hibridinę rinkimų kampaniją. Tai čia kaip toje sporto šakoje akmenslydyje, kur kažkas su šluotelėmis valo kelią kamuoliui.
– Jūs greičiausiai su Vygaudu Ušacku ir su I.Šimonyte kovosite dėl tos pačios rinkėjų grupės balsų. Kuo jūs geresnis už V.Ušacką, pavyzdžiui?
G. Nausėda: Aš nenorėčiau lygintis su V.Ušacku, aš galiu tiktai interpretuoti tas sociologines apklausas, kurių rezultatai yra pateikti, ir jie rodo, kad rinkėjų parama ateina ne tiktai iš siauro, daugiau su dešiniąja puse susijusio elektorato, bet jie ateina ir iš visiškai netikėtų pusių ir, beje, ta elektorato dalis net yra susijusi su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir galbūt čia yra priežastis, kodėl taip nervingai reaguojama į mano asmenį.
–Politologe Laurai Bielini, kodėl toje dešinėje pusėje yra daugiau kandidatų negu kad gerokai patrauklesnėje kairėje pusėje, ir kaip jūs galvojate, ar G.Nausėda turi šansų toje dešinėje pusėje tapti kandidatu numeriu vienu?
L.Bielinis: Tam tikras šansas egzistuoja. Mes matome, kad konservatorių diskusija dėl vieningo kandidato nesibaigia, yra daug prieštaringų nuomonių ir daug norinčiųjų kandidatuoti ir kalbančių, kad kandidatuos.
Visa tai sukelia tam tikrą pasimetimą ir dėl to natūraliai formuojasi mintis, kad reikalingas toks kandidatas, kuris būtų šalia partijos ir būtų priimtinas tiek vienai, tiek kitai iš dabar besiginčijančių grupių. G. Nausėda galėtų būti toks kandidatas.
– G.Nausėda, kodėl jūs galvojate, kad galite nugalėti?
G.Nausėda: Jeigu negalvočiau, nebūčiau tokio žingsnio ėmęsis. Tai tikrai didelis iššūkis ir man pačiam asmeniškai, ir mano šeimai, tačiau aš pažįstu save neblogai.
Kartais arši kritika, ypač nepagrįsta kritika, mane dar labiau užveda kovai. Nepaisydamas visų pagrįstų ir nepagrįstų užsipuolimų, vis tiek laikysiuosi savo pozicijos ir tą taikytojo arba moderatoriaus vaidmenį tikrai aukštai iškėlęs nešiu per visą rinkimų kampaniją.
