„Kol kas viskas, ką mes turime, tai yra pačios Ukrainos informacija, kol kas ji nėra patvirtinta NATO sąjungininkų, taip, buvo kalbama apie tai, kad jie iš tikrųjų ten yra, bet šitų karių paskirtis ir misija Rusijos Federacijoje kol kas yra neaiški“, – ketvirtadienį Kaune žurnalistams sakė prezidentas.
„Kol neturime aiškesnės ir solidesnės informacijos apie tai, ar jie ten yra, ir jei taip, kokiems tikslams jie bus panaudoti, aš susilaikyčiau nuo savo vertinimo“, – teigė jis.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) trečiadienį patvirtino, kad Rusijoje esama Šiaurės Korėjos karių, tačiau neaišku, ką konkrečiai jie ten daro.
Jei šie kariai įsitrauks į karą Ukrainoje Rusijos pusėje, tai bus „labai, labai rimta problema“, sakė L. Austinas ir pridūrė, kad tai turės įtakos tiek Europai, tiek Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui.
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie Rusijos teritorijoje besitreniruojančius tūkstančius karių iš Šiaurės Korėjos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Vakarus grįžti prie klausimo dėl karių siuntimo į Ukrainą.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Vakarams reikia grįžti ne tik prie diskusijų, bet ir imtis veiksmų.
Kiek anksčiau šią savaitę prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad Vakarų karių siuntimo į Ukrainą nėra prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktame pergalės plane.
Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, Emmanuelis Macronas vasario pabaigoje pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karius į užpultą šalį.
Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau tuomet pagrindiniu prioritetu įvardyta parama ginklais ir amunicija.
