Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda susitikime su Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Alaru Karisu ir Edgaru Rinkevičiumi akcentavo, kad Ukrainos pergalė yra kelias regiono ir visos Europos saugumo link, todėl būtina ir toliau tęsti bendras pastangas konsoliduojant paramą Ukrainai bei išlaikant šį klausimą sąjungininkų dėmesio centre.
Šalies vadovo teigimu, Baltijos šalys ir Lenkija savo pavyzdžiu gali įkvėpti kitas šalis aktyviau remti Ukrainą visomis priemonėmis – tiek karinėmis, tiek finansinėmis, tiek politinėmis.
G. Nausėda pabrėžė, kad svarbu aktyviai palaikyti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą, nes šios šalies narystė ES prisidėtų prie saugumo ir taikos Europoje.
„Mūsų regiono šalys tapo svarbiomis veikėjomis telkiant tarptautinę paramą Ukrainoje. Privalome ir toliau kalbėti vienu balsu tiek ES, tiek NATO, tiek Jungtinėse Tautose (JT). Būtent būdami vieningi galime pasiekti rezultatų, kurie yra svarbūs mūsų regionui. Tik taip galime užtikrinti saugumą ir stabilumą mūsų šalyse ir visoje Europoje“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentai taip pat aptarė būtinybę aktyviai išnaudoti JT platformą telkiant paramą Ukrainos taikos formulei.
Pasak šalies vadovo, taikos derybos gali vykti tik Ukrainos sąlygomis, gerbiant šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
G. Nausėdos teigimu, JT mastu taip pat svarbu siekti agresorės Rusijos ir kare jai talkinančios Baltarusijos izoliacijos tarptautinėje erdvėje bei jų atsakomybės už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus.
Koordinacinis Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų susitikimas – skirtas šalių pozicijoms svarbiausiais klausimais aptarti ir koordinuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) metu.
Susitiko su JT generaliniu sekretoriumi
Baltijos šalių prezidentai JTGA metu taip pat susitiko ir su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu).
Pasak Prezidentūros, susitikimo metu aptarti globalūs saugumo iššūkiai, Rusijos sukelto karo Ukrainoje padariniai, JT vaidmuo siekiant Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus ir ilgalaikės taikos Europoje.
G. Nausėda pakartojo teiginį, jog būtina reformuoti JT Saugumo Tarybos darbą ir panaikinti galimybę šalims agresorėms naudotis savo nuolatine vieta Taryboje siekiant išvengti atsakomybės.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios dalis ekspertų ir politikų kritikavo JT dėl nepakankamo atsako į Kremliaus agresiją bei ragino jas reformuoti.
Prezidentas susitikime teigė, kad JT vaidmuo yra svarbus siekiant ilgalaikės taikos Europoje. Lietuvos vadovas paragino remti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išdėstytą taikos planą. Jo teigimu, taikos derybos gali vykti tik Ukrainos sąlygomis.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje pasižymi brutalumu ir daugybiniais pagrindinių JT Chartijos principų pažeidimais.
„Kolektyvinio tarptautinės bendruomenės, taip pat ir JT, atsako nepakako, kad žiaurus Rusijos karas Ukrainoje būtų sustabdytas. Jis tęsiasi iki šiol. Įvykdytų karo žiaurumų ištaisyti jau nebegalime, bet privalome siekt, kad jie neliktų be atsako“, – kalbėjo prezidentas.
