G.Nausėda ketvirtadienį Katedros aikštėje dalyvavo akcijos „Padėkok mokytojui – duok penkis“.
Prezidento komentarą žiniasklaidai žiūrėkite čia:
G.Nausėda žurnalistams sakė, kad eidamas į politiką jis norėjo kitokio politinio stiliaus, kitokios politinės kultūros Lietuvoje.
„Kuomet problemos sprendžiamos kartu su pagarba vienas kitam ir su bendradarbiavimo dvasia. Man nepriimtinas toks primestinis agresyvus stilius, kuomet aplinkiniai yra kvailinami, kuomet stengiamasi spręsti klausimus kumščiu į stalą. Aš matau, kad kai kuriems žmonėms, apžvalgininkams galbūt sunkoka priprasti prie tokio stiliaus ir jie norėtų jį pateikti kaip tam tikrą prezidento silpnumą. Bet jeigu aš per savo kadencijos metus pasieksiu, kad didžioji žmonių dalis supras, ką mes darome kartu su savo komanda, aš būsiu savo didįjį uždavinį atlikęs, ir aš tada galėsiu ramiai užsiimti ta veikla, kuri man labai patinka“, – nurodė prezidentas.
Man nepriimtinas toks primestinis agresyvus stilius, kuomet aplinkiniai yra kvailinami, kuomet stengiamasi spręsti klausimus kumščiu į stalą.
Palaiko subsidijų idėją
Seime pateiktas siūlymas skirti subsidijas darbdaviams, į prastovas išleidžiantiems 60 metų ir vyresnio amžiaus žmones, kad jie neprarastų darbo vietų.
G.Nausėda sakė, kad siūlymus, kurie mažina atskirtį tarp įvairių kategorijų darbuotojų, vertina teigiamai. Anot jo, šiandien pasigirsta įvairių ganėtinai apmaudžiai skambančių nuomonių.
„Aš manau, kad visi Lietuvos žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, yra vertintini ir gerbtini visiškai vienodai. Ir jokios segregacijos pagal amžių, net ir teisinantis kažkokiomis ypatingomis aplinkybėmis, negali būti iš principo. Todėl sprendimai, kurie padeda lengviau šitiems žmonėms išsaugoti savo darbo vietas, atsikratyti tų stereotipų, kurie kartais yra lygioje vietoje sukuriami, yra vertintini teigiamai“, – akcentavo jis.
Pozicijos dėl J.Narkevičiaus nekeičia
Tebesitęsia istorija dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.
Valdantieji akcentuoja, kad apie jo namo rekonstrukciją prabilęs verslininkas Aleksandras Ribnikovas yra bendravęs su prezidento patarėju Dariumi Kuliešiumi.
„Aš nežinau, jeigu patarėjai dirba savo darbą, ar jie daro kažką bloga. Aš manau, kaip tik patarėjai turi dirbti savo darbą, būti aktyvūs“, – nurodė G.Nausėda.
Jis kartojo, kad J.Narkevičius nebegali užimti ministro pareigų.
Kai pakyla nauja jo gynybos banga, prezidentas teigė pagalvojantis, kodėl, pavyzdžiui, energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui ar kitiems Vyriausybės nariams nekyla tokių problemų.
„Kodėl viskas susispiečia apie šitą konkretų žmogų, jo veiklą praeityje, jo problemas? Matyt, jeigu nebūtų priežasčių, tai nebūtų ir šitų straipsnių, šitų istorijų ir žmogus galėtų ramiai dirbti. Tikrai nėra kažkokio išankstinio nusistatymo nei iš prezidentūros, nei iš kitų institucijų, kad, štai, tas asmuo, dėl to, kad jo akys nepatinka, yra netinkamas būti ministru. Bet tai, kas vyksta pastaruoju metu, aš sakau labai paprastai: šitas žmogus nebegali užsiimti savo tiesiogine veikla, nes visą laiką jam tenka kalbėti apie tas problemas, su kuriomis jis susiduria, ir tai yra blogai“, – komentavo prezidentas.
Kodėl viskas susispiečia apie šitą konkretų žmogų, jo veiklą praeityje, jo problemas? Matyt, jeigu nebūtų priežasčių, tai nebūtų ir šitų straipsnių, šitų istorijų ir žmogus galėtų ramiai dirbti.
Nors tam tikrais klausimais G.Nausėda sakė galintis nepritarti „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui ar premjerui Sauliui Skverneliui, jie gali nepritarti kai kurioms prezidentūros idėjoms, tarpusavio santykiai esą yra ganėtinai darbingi.
Esą siekiama sprendimų ir dažniausiai jie randami.
„Turbūt pavyzdžių galėčiau pateikti ne vieną, kad pastaruoju metu daugeliu atveju pavyksta rasti sprendimus su valdančiąja koalicija ir jie palaiko ne vieną mūsų iniciatyvą“, – tikino prezidentas.
Ne ekonomikos fasadui pudruoti
Trečiadienį Europos Komisija pasiūlė įsteigti 750 mlrd. eurų atsigavimo fondą, kuris turėtų padėti vėl užkurti koronaviruso pandemijos paralyžiuotą Europos ekonomiką.
Skaičiuojama, kad Lietuvai iš šios sumos galėtų tekti per 6 mlrd. eurų.
G.Nausėdos teigimu, šiuos pinigus turime investuoti į COVID-19 viruso sukeltas pasekmes mūsų ekonomikai.
Tačiau, jo nuomone, būtų didžiulė klaida, jeigu viską išleistumėme šiandieniniam mūsų ekonomikos fasadui papudruoti.
„Todėl šia prasme aš žvelgiu į šitą dokumentą kartu su daugiamete finansine perspektyva kaip į puikią progą Lietuvai padaryti kokybinį šuolį per artimiausius keletą metų. Visos prielaidos tam yra. Tikrai mūsų darbas nenuėjo veltui. Mes tikrai daug derėjomės ir iki vasario mėnesio, po to derybos nutrūko. Bet aš matau, kad įdirbis neprapuolė ir mes dabar turime solidžią bazę, tikrai patrauklų paketą, kurį pasistengsime dar pagerint taip, kad ir Lietuvai būtų gerai, ir visai Europos Sąjungai būtų geriau“, – kalbėjo prezidentas.
Tikrai mūsų darbas nenuėjo veltui.
Anot G.Nausėdos, šios finansinės paramos naudojimo kryptys turėtų būti ekonomikos „žalinimas“, skaitmenizacija ir didesnės pridėtinės vertės kūrimas, kad gyventojai galėtų gauti didesnius atlyginimus ir mėgautis gyvenimu.
Priemonės – prieš plauką
G.Nausėda aiškino, kad mūsų ekonomika yra smukimo stadijoje. Tačiau jis mano, kad tas nuosmukis neturėtų ilgai užsitęsti.
Tai esą priklausys nuo to, ar viską pasyviai stebėsime, ar imsimės tam tikrų priemonių, kurias jis vadino „nukreiptomis prieš plauką priemonėmis“.
Pasak G.Nausėdos, jeigu vidaus paklausa smunka, blogėja vartotojų lūkesčiai, tam tikromis ekonominės politikos priemonėmis būtina siekti priešingo rezultato.
Gerinti lūkesčius, didinti gyventojų pajamas galima padaryti tiek tiesioginėmis išmokomis, tiek didindami valdžios išlaidas.
„Bet tai galime padaryti ir mokesčių naštos mažinimu. Štai, kodėl mes manome, kad su Vyriausybe galime pasiekti optimalų rezultatą derindami vienkartines priemones, kurios taip pat padeda didinti paklausą, su ilgesnio laikotarpio priemonėmis, kurios pirma – padidintų žmonių pajamas piniginėse, antra – suteiktų pagrindą atsigauti investicijoms“, – komentavo G.Nausėda.
Dabar, prezidento nuomone, iš esmės einama teisingu keliu.
Bėda tik, kad kai kurios priemonės, ypatingai – tos, kurios pateiktos koronoviruso pradžioje, šiek tiek sunkiai įsibėgėja.
„Ratai užsikerta ir mes vis dar matome, kad pagal kai kurias programas mes panaudojame tik mažytę dalį tų pinigų, kurie buvo numatyti. Bet tikrai situacija gerėja“, – tikino G.Nausėda.
Ratai užsikerta ir mes vis dar matome, kad pagal kai kurias programas mes panaudojame tik mažytę dalį tų pinigų, kurie buvo numatyti.
